Kaip gauti kompensuojamą dantų protezavimą

Kasmet vidutiniškai 80 tūkstančių Lietuvos gyventojų pasinaudoja ligonių kasų kompensuojamu dantų protezavimu. Nors šias paslaugas gauti tapo paprasčiau ir greičiau, vis dar kyla klausimų apie kompensavimo sąlygas, išlaidas bei paslaugų teikimo tvarką. Ligonių kasos primena pagrindinę informaciją, kaip pasinaudoti šia galimybe.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojant dantų protezavimą siekiama padėti gyventojams atkurti prarastą ar pablogėjusią kramtymo funkciją. Teisę į ligonių kasų kompensuojamą dantų protezavimą turi senatvės pensijos amžiaus žmonės, vaikai iki 18 metų, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys su negalia ir tie, kurie gydyti dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Už šiems gyventojams suteiktas dantų protezavimo paslaugas ligonių kasos iki nustatytos sumos sumoka gydymo įstaigoms. Kurie dantys ir kaip protezuojami, sprendžia protezuojantis gydytojas.

Patiems tvarkyti dokumentų nereikia

„Dėl ligonių kasų apmokamų dantų protezavimo paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje žmogus prisirašęs, gydytoją odontologą arba su jo siuntimu į kitą gydymo įstaigą, jei ji turi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros. Odontologas nustato, ar pacientui gali būti teikiamos kompensuojamosios dantų protezavimo paslaugos. Jis įvertina dantų būklę, protezuotinus dantis ir tai, ar burnos būklė tinkama protezuoti. Mat prieš protezuojant dantis turi būti atliktos reikiamos profilaktinės ir gydomosios procedūros: dantys ir dantų šaknų kanalai pagydyti ir užplombuoti, pašalinti protezuoti nebetinkami dantys ir jų šaknys“, – aiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus atstovė Eglė Čepukaitienė.

Jei odontologas nustato, kad pacientas turi teisę gauti kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas, gydymo įstaiga, į kurią jis kreipėsi, sistemose suveda paciento duomenis ir jį užregistruoja. Konsultacijos metu žmogus iškart sužino, ar jis turi teisę į šias paslaugas. Įstaiga išduoda tai patvirtinantį pranešimą. Tuomet pacientui tereikia kreiptis į pasirinktą viešąją ar privačią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų. Patys gyventojai neturi pildyti jokių prašymų ar eiti į ligonių kasą – visi duomenys ir įstaigų užpildyti dokumentai yra sistemose.

Prieš pradedant protezuoti – gydymo planas

Pasak ligonių kasos atstovės, gyventojo pasirinktoje dantų protezavimo paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje visų pirma odontologas turėtų sudaryti išsamų paciento dantų protezavimo planą, jame išvardydamas visas būsimas paslaugas ir jų kainas. Su gydymo planu pacientas turi būti supažindintas pasirašytinai prieš pradedant jam protezuoti dantis. Gydymo planą itin svarbu žinoti, kad būtų aišku, kas bus atliekama ir kiek kainuos, t. y. kiek apmokės ligonių kasos ir už ką gali tekti papildomai susimokėti. Jei gydymo planas nesudaromas, jo paprašyti gali pats pacientas.

Kompensuojamoji suma yra skiriama kramtymo funkcijai atkurti. Atsižvelgiant į situaciją, ši suma gali būti iki 342,13 euro, iki 670,39 euro arba iki 2 062,70 euro sudėtingesniais atvejais, kuriuos nustato gydytojų konsiliumas.

E. Čepukaitienė atkreipia dėmesį, kad ligonių kasos protezuojančiai gydymo įstaigai padengia faktines dantų protezavimo išlaidas. Jei realios protezavimo išlaidos mažesnės už kompensuojamąją sumą, tai likusi jos dalis lieka Privalomojo sveikatos draudimo fonde. Jei protezavimas brangesnis už kompensuojamąją sumą, likusią dalį tenka susimokėti gyventojui.

Pasinaudoti – per 3 metus, kartoti – po 3 metų

Pasinaudoti kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugomis pacientai gali per 3 metus nuo užregistravimo sistemoje dienos. Per šį laiką nesusiprotezavus dantų, procesą tenka pradėti iš naujo kreipiantis į savo gydymo įstaigos odontologą dėl teisės į kompensuojamąjį dantų protezavimą.

Pasinaudojus kompensuojamomis dantų protezavimo paslaugomis, pakartotinai dėl jų galima kreiptis po 3 metų nuo dantų protezavimo kompensavimo dienos. Anksčiau pakartotinai šias paslaugas gali gauti vaikai iki 18 metų ir gyventojai, gydyti dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

„G. ž.“ inform.