Serga, bet eina į darbą: kodėl tai pavojinga?

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie, nepaisydami prastos savijautos, nusprendžia eiti į darbą.

Pasak vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, dažniausiai žmonės mano, kad jų ligos simptomai nėra rimti, todėl jie paprasčiausiai pasirenka nesikreipti į gydytoją.

„Kai kurie pacientai teigia, kad nenori imti nedarbingumo, nes ligos išmoka yra mažesnė nei atlyginimas. Kiti jaučia pareigą savo kolegoms – pavyzdžiui, teko sutikti moterį, kuri sirgo gripu ir turėjo beveik 39 laipsnių temperatūrą, tačiau nenorėjo palikti kolegės vienos, nes dirbo tik dviese. Keletą kartų teko išgirsti pacientus, sakančius, kad jų darbo niekas taip gerai ir kokybiškai atlikti negali, todėl ir tenka dirbti netgi sergant“, – komentuoja vaistininkė.

Biurų ligos ir jų plitimas

Uždaroje darbo aplinkoje virusinės infekcijos plinta itin sparčiai. Biuruose dažniausiai siaučia gripas, koronavirusas, žarnyno infekcijos ir kvėpavimo takų ligos. Šios ligos perduodamos oro-lašeliniu būdu, taip pat per bendrus paviršius, tokius kaip puodeliai, durų rankenos ar klaviatūros.

„Sezoniniai virusai, ypač šaltuoju metų laiku, gali stipriai paveikti kolektyvą. Kasdien vaistinėje sulaukiame pacientų, kuriems skiriami antivirusiniai vaistai ar net antibiotikai dėl išsivysčiusių komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo. Dažnai žmonės skundžiasi, kad serga visas skyrius arba bent keli kolegos, taip pat dažni nusiskundimai dėl viduriavimo ar vėmimo“, – pastebi I. V. Aukštikalnienė.

Ligos plitimo trukmė priklauso nuo jos pobūdžio. Pavyzdžiui, gripo virusas plinta jau dieną prieš pasireiškiant simptomams ir gali būti užkrečiamas dar iki savaitės po jų atsiradimo. Pavojingiausias laikotarpis – pirmosios 3–5 dienos.

„Žarnyno infekcijos gali būti užkrečiamos net savaitę po simptomų išnykimo. Negydomos kvėpavimo takų infekcijos taip pat gali būti platinamos ilgą laiką, nebent gydytojas paskiria priešinfekcinius vaistus – tuomet užkrečiamumas sumažėja po 2–3 dienų“, – aiškina vaistininkė.

Grįžti į darbą rekomenduojama tik tada, kai ligos simptomai visiškai išnyksta – praėjus ne mažiau kaip 5–7 dienoms nuo susirgimo pradžios.

Kaip neiškristi iš rutinos?

Tiek sergantieji, tiek sveiki žmonės turėtų laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Reguliarus ir taisyklingas rankų plovimas muilu bent 20 sekundžių, paviršių dezinfekavimas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis yra būtini siekiant sumažinti virusų plitimą. Jei nėra galimybės likti namuose, verta dėvėti medicininę kaukę, kuri padeda sumažinti infekcijos sklaidą. Svarbu ją reguliariai keisti – bent kas kelias valandas arba iškart, kai ši tampa drėgna.

„Dezinfekciniai skysčiai taip pat veiksmingi, jei juose yra bent 60 proc. etilo alkoholio. Tačiau jų efektyvumas vis tiek mažesnis nei rankų plovimo su muilu. Norint išvengti užsikrėtimo, nepakanka vien vengti kontaktų – virusai plinta ir per bendrus paviršius, prie kurių lietėsi, apčiaudėjo ar apkosėjo sergantis žmogus“, – įspėja I. V. Aukštikalnienė.

Taip pat labai svarbu stiprinti organizmo atsparumą. Rekomenduojama vartoti vitaminą C, D ir cinką, taip pat žuvų taukus, kurie stiprina imunitetą ir padeda organizmui efektyviau kovoti su ligomis.

„Dažnai girdžiu, kaip pacientai prašo tabletės, kuri išgydytų per naktį, nes kitą dieną jų laukia svarbus susitikimas. Tačiau tokios tabletės nėra. Organizmui reikia laiko ir poilsio, kad jis galėtų visiškai pasveikti. Jei žmogus grįžta į darbą per anksti, liga gali užsitęsti ar net sukelti komplikacijas. Be to, mažėja ir paties žmogaus produktyvumas, didėja klaidų tikimybė, todėl skubotas grįžimas ne visada yra naudingas“, – atkreipia dėmesį I. V. Aukštikalnienė.

„G. ž.“ inform.