Geriamojo vandens skonis ir kvapas: ką svarbu žinoti?

Lietuvoje iš giluminių gręžinių tiekiamas geriamasis vanduo įprastai yra bekvapis ir neturi išskirtinio skonio. Tai užtikrina natūrali vandens kokybė ir vandens tiekimo sistemos technologiniai sprendimai. Vis dėlto kartais vartotojai pastebi pakitimų – vanduo gali įgauti specifinį kvapą, skonį ar net spalvą. Kodėl taip nutinka, ką reiškia ir kada verta atlikti vandens tyrimus, paaiškina Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) laboratorijos specialistai.

Geriamojo vandens kvapas ir skonis priklauso ne tik nuo jame esančių ištirpusių medžiagų, bet ir nuo vamzdynų būklės. Todėl būtina užtikrinti jų švarą, kitaip nuo vamzdžių sienelių vanduo gali surinkti įvairių per ilgą laiką ten susikaupusių medžiagų pėdsakus.

Pasak LGT laboratorijos specialistų, neįprastą kvapą ar keistą poskonį vanduo gali įgyti dėl kelių priežasčių.

• Metalo prieskonis, rūdžių spalvos vanduo gali rodyti didesnį geležies kiekį. Geležis natūraliai randama požeminiame vandenyje, bet jos koncentracija neturėtų viršyti 200 μg/l. Jei vanduo dažo sanitarinę keramiką ar skalbinius ruda spalva, gali būti verta jį ištirti.
• Žemės, pelėsių ar dumblo kvapą gali sukelti organinės priemaišos ar vandens sąlytis su užsistovėjusiu vamzdynų turiniu. Šis kvapas būdingas senesniems vandens tiekimo tinklams ar mažai naudojamoms sistemoms. Ką daryti? Jei kvapas laikinas, galima tiesiog nuleisti vandenį. Jei išlieka, verta atlikti tyrimus.
• Amoniako ar srutų kvapas gali būti susijęs su amonio, nitritų ir nitratų junginiais. Šios medžiagos atsiranda yrant organinėms medžiagoms ir gali reikšti taršą iš aplinkos (pvz., trąšų, nuotekų). Ką daryti? Toks vanduo turėtų būti ištirtas laboratorijoje, ypač jei naudojamas maistui.
• Sieros vandenilio kvapas (pūvančių kiaušinių kvapas) – sieros junginiai natūraliai randami tam tikruose požeminiuose vandenyse, bet didesnė jų koncentracija gali būti ne tik nemaloni, bet ir sukelti vamzdynų koroziją.
• Karčiai sūrų poskonį gali lemti padidėjusi sulfatų koncentracija, priklausanti nuo vandens cheminės sudėties ir temperatūros. Jei skonis stipriai juntamas, verta vandenį ištirti.

Kas yra agresyvioji anglis (CO2)?

Pernelyg minkštas ir mažai mineralizuotas vanduo gali tapti chemiškai agresyvus, t. y. skatinti metalinių vamzdžių koroziją. Dėl to į vandenį gali patekti daugiau ištirpusių metalų, tokių kaip geležis, varis ar cinkas, ir pakeisti jo skonį, spalvą ir kokybę. Šie pokyčiai dažniausiai pastebimi, kai ant santechnikos paviršių atsiranda rūdžių nuosėdų arba kai vamzdynai ima irti. Ką daryti? Jei įtariama, kad vanduo gali būti agresyvus, verta atlikti laboratorinius tyrimus ir, jei reikia, svarstyti vandens mineralizacijos ar vamzdynų apsaugos priemones.

Kada reikėtų atlikti vandens tyrimus?

Jei vanduo jūsų namuose buvo bekvapis ir skaidrus, bet staiga įgavo stiprų kvapą, skonį ar spalvą ir šie pokyčiai neišnyko per savaitę, verta atlikti cheminę analizę.

Be to, pabrėžia LGT laboratorijos specialistai, tai ypač aktualu individualių gręžinių ir šulinių savininkams, nes, kaip minėta, jų vandens kokybė priklauso ne tik nuo natūralių veiksnių, bet ir nuo tinkamos priežiūros. Taigi svarbu atkreipti dėmesį į vamzdynų būklę, nes jų užterštumas gali turėti įtakos vandens skoniui ir kvapui.

Vandens tyrimai gali parodyti, ar kvapo ir skonio pokyčius lemia natūralios vandens savybės, ar galimi teršalai.

Svarbu prisiminti: nors skonis ir kvapas gali suteikti užuominų apie vandens sudėtį, tik laboratoriniai tyrimai gali tiksliai nustatyti jo kokybę ir tinkamumą naudoti.

„G. ž.“ inform.