Pirmojo JAV prezidento vizito į Lietuvą užkulisiai

Ištraukos iš Vygaudo UŠACKO knygos „Diplomatinė misija: nuo Skuodo iki Baltųjų rūmų“

Pirmiausia mums, Lietuvai, apskritai reikėjo išsikovoti, kad toks vizitas įvyktų. Nebuvo nuspręsta, kur JAV prezidentas vyks po 2002 metų lapkričio 21 dieną vyksiančio susitikimo Prahoje. Matėme didžiules latvių pastangas, kad prezidentas vyktų į Rygą, estų – kad į Taliną. Būta svarstymų, kad JAV prezidentas apskritai nevyks į tą pusę, o rinksis Pietų Europos valstybę.

Tačiau mes turėjome savų kozirių. Buvome Vilniaus dešimtuko grupės ašis, stūmusi NATO plėt-rą. Be to, kaip argumentą prezidento komandai metėme, kad JAV lietuviai kaip rinkėjai skaičiumi smarkiai pranoksta latvius ir estus. Prisidėjo ir mūsų tuo metu jau susiklostę labai geri santykiai su lenkais.

Visgi tai, ką sužinojome vėliau, nustebino. JAV prezidentas, pasirinkęs savo vizito kryptimi Vilnių, į Lietuvą atskrido per Sankt Peterburgą. Taktiškai nusprendė pirma išlenkti stikliuką degtinės su Vladimir Putin ir taip padėjo jam praryti karčią piliulę dėl NATO plėtros. <…>

Sveikinantis prie lėktuvo su George Walker Bush palyda Condoleezza Rice, kurią gerai pažinojau nuo 1998-ųjų, šyptelėjusi prasitarė, kad man patiks prezidento kalba. Intriguojanti užuomina žadino įvairių spėlionių. Tačiau iki tol laukė bemiegė naktis, gyvenant su klausimu, ar viską padarėme, kad šis vizitas pavyktų. JAV prezidento administracijos lūkestis buvo gan aiškus ir paprastas – kad prezidentą išvystų ir šiltai sutiktų daugiatūkstantinė minia, kuri pačiu savo buvimu išreikštų pritarimą tam, kas JAV įvyko priimant reikiamą sprendimą. <…>

Tačiau tikrasis vaizdas, dar kelios dienos prieš vizitą, anaiptol nepriminė šventės laukimo. <…> Pirmos žinios iš taksi vairuotojo bei žiniasklaidos pranešimų trikdė ir gąsdino. Buvo teigiama, kad atvykus G. W. Bush gatvių kanalizacijos dangčiai bus užvirinti, balkonuose įsitvirtins snaiperiai, o Vilniaus gyventojai bus raginami išvykti iš miesto.

Lietuva ruošėsi didžiausiai saugumo operacijai istorijoje. Vyriausybės kabinetuose virė darbas, kaip apsisaugoti nuo provokacijų ir užtikrinti sklandų vizitą. Tai visai nepriminė, ko tikėjosi amerikiečiai, – šventės, džiaugsmo ir žmonių minios.

Nedelsdamas ėmiausi veiksmų, kad pasikeistų naratyvas. Supraskime paprastą dalyką. Tai buvo lapkričio pabaiga, Lietuvoje jau buvo 17 laipsnių šalčio. <…>

Pats asmeniškai kalbėjausi tiek su policijos ir saugumo struktūrų vadovais, tiek su žurnalistais, kad liautųsi gąsdinti gyventojus, o kviestų atvykti į istorinę šventę Rotušės aikštėje lapkričio 23 dieną. Kalbėjausi ir su verslininkais, kad prisidėtų finansiškai ir sukurtume istorinį įvykį. Auksinę vertę įgijo būtinybė pasirūpinti nemokama arbata ir kava, šiltu maistu. <…>

Be to, nepamirškime, kad JAV prezidento vizitas yra įvykis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žiniasklaidai. <…> „New York Times“, „Washington Post“, CNN, „Fox News“ ir kitos žiniasklaidos grupės vyko į Vilnių, o greta jų – ir kongresmenų bei senatorių delegacija. Kai suvokiau, kad ta kryptimi niekas neapgalvota, vėlgi subūriau šalies verslininkus, kurių atstovaujamos įmonės skyrė po 10–20 tūkstančių litų. Tai buvo „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis, ukrainietis „Forum“ centro savininkas Dmitrij Buriak, SEB valdybos pirmininkas Julius Niedvaras, „Švyturio“ vadovas Tomas Kučinskas, Darius Mockus iš „MG Baltic“, taip pat Tadas Karosas, „Čili Pizza“ savininkas, bei Šarūnas Marčiulionis. <…>

Spėjome surengti ir trumpą Lietuvos verslo lyderių susitikimą su JAV prezidento delegacija lapkričio 22 dienos vakarą, kai pirmoji pora po kelionės ilsėjosi „Radisson Astoria“ viešbutyje. Tuo vakaru pasirūpino ne Vyriausybė, o Lietuvos verslo atstovai, kurie užsienio žurnalistams ir G. W. Bush lydinčiai delegacijai surengė degustacinę vakarienę ir koncertą Chodkevičių rūmuose. Vilnius pasaulio spaudoje buvo nušviestas kaip atviras ir šviesus miestas, kur net trečią valandą nakties, po audringo vakarėlio, galima užsisakyti šviežiai iškeptos picos. Tai buvo nuostabi reklama mūsų miestui, kurią kiekvienas iš 80-ies žurnalistų ir atvykusių politikų padarė savaip.

Mes vietoj saugumo operacijos sukūrėme šventę, kurią išvydo pasaulis ir kurią dabar turime įrašytą mūsų metraščiuose. Valstybė tam nebuvo visiškai pasiruošusi ir numačiusi pakankamai resursų, tačiau padedami žmonių ir verslo lyderių tai vis vien padarėme.

Lapkričio 23-iosios rytmetį, kalbėdamas prieš keliolikos tūkstančių lietuvių minią ir renginį tiesiogiai transliuojant CNN, „Fox News“, CNBC, ABC, „Bloomberg TV“ bei kitiems kanalams, G. W. Bush pasakė: „Baigėsi ilga ir tamsi baimės, netikrumo, vienatvės naktis. Jūs įsiliejate į stiprią ir augančią NATO šeimą. Mūsų sąjunga yra pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“

Jo kalba buvo pertraukta audringais plojimais ir skanduote: „Ačiū. Ačiū. Ačiū!“ Šiek tiek suglumęs, ką gi čia lietuviai skanduoja, G. W. Bush padarė pauzę. Tai pastebėjęs prezidentas Valdas Adamkus priėjo ir tarė: „Nesijaudinkite, jie Jums dėkoja.“ Tada G. W. Bush pažvelgęs į minią nuoširdžiai tarė: „Jūs esate laukiami!“ (angl. You are welcome), – ir tęsė savo kalbą.

Kitą dieną „New York Times“ pirmame puslapyje pasirodė žurnalistės Elisabeth Blummer straipsnis, kuriame buvo aprašytas šis momentas, o straipsnis vadinosi „Bush sulaukė „ačiū“ iš rytų europiečių“ (angl. For Bush, a big ‘Aciu!’ from Eastern Europeans). Pasaulio žiniasklaida citavo G. W. Bush kalbą Vilniuje bei rašė, kaip šiltai ir nuoširdžiai jį priėmė Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos valstybėse, kur G. W. Bush populiariumas niekada nebuvo didelis. Daugeliui amerikiečių G. W. Bush vizitas padėjo sužinoti apie Lietuvą, mūsų istorinį kelią į nepriklausomybę ir narystę NATO. <…>

Lapkričio 23-iąją, apie vidurdienį, „Air Force One“ paliko Vilnių. Tačiau ne visi mūsų svečiai skubėjo išvykti. Kitą dieną su pasaulyje pripažintu geopolitikos strategu bei buvusiu nacionalinio saugumo patarėju dr. Zbigniew Brzeziński bei premjeru Algirdu Brazausku vykome į medžioklę. Panevėžio rajone Z. Brzeziński džiaugėsi laimikiu – dviem nušautais šernais, kuriuos su pasididžiavimu pavadino „Ribbentrop“ ir „Molotov“. Taip buvo simboliškai paminėta Europos padalijimo užbaiga.

Nuotraukos iš V. Ušacko asmeninio archyvo

Su Lietuvos kariais Ghoro provincijoje, Afganistane, 2011 m. vasario 16 d.

Su Talibano lyderiais Kabule, 2013-ųjų kovas.

Su studijų Orhus universitete bičiuliu, Danijos Karaliumi Federik X, Kopenhaga, 2022 m.

 

Vygaudas Ušackas (g. 1964 m.) – Lietuvos diplomatas, visuomenės ir politikos veikėjas, ėjęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pareigas.

Per daugiau nei 30 metų diplomatinę karjerą, V. Ušackas dirbo įvairiose tarptautinės politikos srityse. Atsakingiausi jo paskyrimai buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje, Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis ir delegacijos Afganistane vadovas, vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. V. Ušackas taip pat ėjo Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje pareigas, buvo šalies ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje.

2013 m. V. Ušackui už iniciatyvas visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo srityse, už tarptautinio bendradarbiavimo tradicijų puoselėjimą ir Ukmergės krašto reprezentavimą užsienio šalių atstovams suteiktas Ukmergės rajono Garbės piliečio vardas.