Patvirtinus biudžetą priekaištauta dėl lėšų netinkamo panaudojimo bei atsainaus darbo

Nijolė STUNDŽIENĖ

Praėjusią savaitę į antrąjį šiais metais surengtą rajono Savivaldybė tarybos posėdį atvyko visi 25 Tarybos nariai, taip pat dalyvavo savivaldybės ir administracijos vadovai, skyrių vedėjai, specialistai bei žiniasklaidos atstovai. Posėdyje apsvarstyta daugiau nei 30 į darbotvarkę įtrauktų klausimų, tarp kurių svarbiausias buvo 2025 metų rajono biudžeto tvirtinimas.

Tradiciškai prieš prasidedant darbui pasveikinti vasarį gimtadienius šventę Tarybos nariai. Šįkart gėlės bei dovanėlės įteiktos Valdui Petroniui ir Giedriui Augliui.

Rajono biudžetas 14 401 946 Eur didesnis nei buvo pernai

Kadangi ruošiantis Savivaldybės tarybos posėdžiui teikiami sprendimų projektai jau buvo išsamiai apsvarstyti ir išanalizuoti Tarybos komitetų posėdžiuose, bemaž visiems pateiktiems klausimams pritarta be diskusijų.

Pasisakyti norinčių buvo tik prieš tvirtinant 2025 metų rajono biudžetą bei 2026–2027 metų pajamas ir asignavimus.

Pagrindinį klausimą dėl šių metų lėšų paskirstymo pristatė Tarybos narys, Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto pirmininkas Valdas Raugalas.

Klausimą dėl šių metų lėšų paskirstymo pristatė Tarybos narys, Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto pirmininkas V. Raugalas.

Jis informavo, jog Biudžeto ir ekonominės plėtros komitete siūlyta 3 000 Eur padidinti Neformaliojo suaugusių švietimo ir tęstinio mokymosi programai skiriamas lėšas (papildomas lėšas skiriant iš nepanaudotos 2024 m. savivaldybės biudžeto pajamų dalies) bei pritarti savivaldybės administracijos pasiūlymams dėl tikslinių lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į šį siūlymą buvo pateikta nauja sprendimo projekto redakcija.

Savivaldybės taryba, dviem nariams susilaikius ir vienam nebalsavus, patvirtino 81 874 030 Eur siekiantį šių metų rajono biudžetą, 14 401 946 Eur didesnį nei buvo pernai.

Iš mokesčių planuojama surinkti 41 602 000 Eur (gyventojų pajamų mokestis – 39 144 000 Eur, turto mokesčiai – 2 325 000 Eur ir kt.). Specialios tikslinės dotacijos sudarys 26 128 040 Eur, kitos tikslinės dotacijos ir lėšos iš valstybės biudžeto – 4 609 993 Eur, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – 4 611 400 Eur bei kitos pajamos – 4 922 600 Eur.

Numatomos biudžeto išlaidos 2025 metais – 88 781 830 Eur: 36 743 196 Eur numatyta skirti Žinių visuomenės plėtros programai; 16 861 159 Eur – Sveikatos apsaugos ir socialinės paramos programai; 10 029 887 Eur – Savivaldybės valdymo programai; 10 458192 Eur – Viešosios infrastruktūros plėtros programai; 4 175 496 Eur – Kultūros paslaugų plėtros programai; 3 114 600 Eur – Kaimo plėtros programai; 3 920 900 Eur – Aplinkos apsaugos programai; 3 126 400 Eur – Smulkaus ir vidutinio verslo bei turizmo plėtros programai; 352 000 Eur – Kūno kultūros ir sporto rėmimo programai.

Savivaldybės biudžete atskiru priedu patvirtintas 4 607,8 tūkst. Eur nepanaudotos 2024 m. savivaldybės biudžeto pajamų dalies paskirstymas. Šios lėšos bus skirtos tikslinėms programoms vykdyti (savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai, atliekų tvarkymo sistemos veiklai užtikrinti, infrastruktūros plėtros rėmimo programai), projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuoti, kitoms savivaldybės biudžete patvirtintoms priemonėms finansuoti.

Kelių priežiūros ir plėtros programos vykdymui planuojama pasiskolinti 2 300 tūkst. Eur.

Tarybos posėdyje, atsižvelgiant į turimą informaciją, taip pat numatytos bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų pajamų bei bendros antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos, t. y. planuojamos 2026-2027 m. pajamų ir asignavimų sumos.

„Pigiau pasamdyti taksi nei 40 vietų autobusu vežti vieną keleivį“

Po biudžeto patvirtinimo pasisakyti panoro Tarybos mažumos opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Giedrius Auglys. Linkėdamas sėkmės jis teigė, jog vertinat, kam skiriamos biudžeto lėšos, stebina netolygus prioritetų paskirstymas. Neva savivaldybė kompensuoja nuostolius dėl tuščiuose autobusuose vežamų keleivių ir neranda lėšų mokyklų sporto salių remontui.

Į tai atsakydama savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė iš dalies sutiko, jog nėra gerai, kai kažkuriais maršrutais kursuoja pustuščiai autobusai, tačiau savivaldybė sulaukia sąlyginai daug skundų, kad žmonės, ypač turintys sveikatos problemų, neturi kuo nuvažiuoti iki turgaus ar į gydymo įstaigą. Kalbėdama apie sporto infrastruktūrą, direktorė pripažino, jog biudžeto lėšos yra ribotos. Didžioji dalis pinigų atitenka socialinei sričiai – pašalpoms, kitoms paslaugoms, nemenka dalis biudžeto skiriama ir švietimo sistemos išlaikymui. Kaip teigė I. Pračkailė, nuolat svarstoma, kaip sutvarkyti infrastruktūrą – kiemus, gražinti aplinką, nes žmonės nori parkų, pėsčiųjų takų, sporto aikštelių…

„Sportas – tai vienas iš mūsų prioritetų, nes tai – ir vaikų, ir suaugusiųjų užimtumas, sveikatinimas. Sudėtinga per 1–2 metus sutvarkyti tai, kas remonto prašėsi dešimtmečiais. Kai ką stengiamės atnaujinti, remontuoti savo biudžeto lėšomis, bet jų viskam neužtenka. Ieškome kitų šaltinių mokyklų sporto salių, Sporto centro stadiono bėgimo takų atnaujinimui“, – kalbėjo administracijos direktorė.

Ji taip pat pridūrė, jog biudžetas – gyvas, judantis organizmas, jei atsiranda papildomų lėšų, jei sutaupoma kituose projektuose, pinigus visada galima perskirstyti, nukreipiant sporto salių tvarkymo darbams finansuoti.

Į pokalbį įsijungęs rajono meras Darius Varnas patikino, jog artimiausiu metu bus peržiūrimas kiekvienas miesto bei priemiestinio transporto maršrutas. Pasak mero, kai kur pigiau pasamdyti taksi, nei 40 vietų autobusu vežti vieną keleivį. Taip pat meras sakė, jog artėjant pavasariui daugelis žmonių važiuoja į sodus, todėl bus svarstoma jau nuo balandžio, ne nuo gegužės mėnesio, kaip būdavo anksčiau, atnaujinti kai kuriuos autobusų maršrutus. Tai turės nuspręsti sudaryta darbo grupė, įsijungiant ir Savivaldybės tarybos nariams.

D. Varno teigimu, į sporto salių atnaujinimą investuojama nemažai lėšų – visur pakeisti šviestuvai, dangos, švieslentės, remontuotos persirengimo kabinos ir pan.

„Artimiausiu metu Ukmergėje lankysis Lietuvos krepšinio lygos prezidentas, kuriam parodysime ir šiuo metu labiausiai remonto laukiančią Pašilės sporto salę, gal sulauksime pasiūlymų dėl finansavimo šaltinių. Galinčių prisidėti prie šios salės remonto intensyviai ieško ir rajono vicemeras“, – situaciją komentavo rajono vadovas.

Tarybos narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Valdas Kersnauskas akcentavo, jog savivaldybė iš biudžeto už nemokamą keleivių važiavimą autobusais skiria 1 mln. 800 tūkst eurų, nes savivaldybė privalo užtikrinti visų pavėžėjimą. Tačiau kai dideliu autobusu vežami vos keli keleiviai, tai – lėšų švaistymas.

V. Kersnauskas suabejojo, ar tikslinga Technologijų ir verslo mokyklai už sporto salės nuomą krepšinio komandai mokėti 30 tūkst. eurų, kai yra savo, savivaldybei priklausanti salė. Be to, Tarybos narys ragino labiau paremti rajone veikiančius sporto klubus.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Justas Šakalys visus informavo apie nuo vasaros visoje Lietuvoje pradėtą teikti pacientų pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslaugą. Pasak Tarybos nario, šią paslaugą, turint šeimos gydytojo siuntimą, pacientai gali užsisakyti telefonu 1808. Tai puiki, anot J. Šakalio, alternatyva kelionėms autobusu.

Po ataskaitų sulaukta ir kritikos

Nemažai diskusijų ir ginčų sulaukė Savivaldybės tarybos darbotvarkėje pateikti kiti klausimai – dėl 2024 metų Peticijų komisijos, Antikorupcijos komisijos ir Kontrolės komiteto veiklos ataskaitų.

Peticijų komisijos veiklos ataskaitą pristatė komisijos pirmininkas V. Kersnauskas. Jis šiai komisijai vadovauja jau antrą kadenciją.

Pasak pranešėjo per ankstesnius ketverius metus nebuvo gauta nė vienos peticijos. Paskutinės sulaukta 2003 metais – dėl šilumos tinklų kreipėsi Signataras Kęstutis Grinius.

Peticijų komisijai praeitais metais taip pat priklausė Tarybos nariai – Indrė Kižienė (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Audronė Augustėnienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai), Diana Gervinskienė, rajono savivaldybės administracijos Centralizuotų viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, Rimas Jurgilaitis, rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas.

Šioje kadencijoje sulaukta net kelių kreipimųsi. Peticijų komisija 2024 m. kovo mėn. gavo pareiškėjo Mariaus Kučinsko kreipimąsi „Dėl dviračio vežimo miesto, rajono ir tarpmiestiniuose, priemiestiniuose autobusuose“. V. Kersnauskas detaliai papasakojo apie vykusius posėdžius, peticijos nagrinėjimą ir priimtą sprendimą – atsisakymą ją tenkinti. Po kelių mėnesių sulaukta to paties asmens pakartotinio kreipimosi „Dėl dviračio vežimosi rajono autobusuose“. Tačiau komisija nusprendė nepripažinti kreipimosi peticija ir atsisakyti jį priimti nagrinėti, nes per vienus kalendorinius metus dėl tokio paties turinio prašymo jau buvo pateikta išvada.

Antikorupcijos komisijos veik-los ataskaitą perskaitė komisijos pirmininkas G. Auglys. Jis šiai komisijai vadovavo nuo praėjusių metų kovo mėnesio. Komisijai taip pat priklauso pirmininko pavaduotoja Angelė Jokubynienė, Darbo partijos frakcijos deleguota atstovė; R. Jurgilaitis, rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas; Kazys Grybauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos deleguotas atstovas; V. Kersnauskas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos deleguotas atstovas; Algirdas Kopūstas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos deleguotas atstovas; Donatas Miezenas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos deleguotas atstovas.

Šios komisijos tikslas – pagal kompetenciją koordinuoti Ukmergės rajono savivaldybės politikos įgyvendinimą korupcijos prevencijos srityje, išskirti prioritetines prevencijos ir kontrolės kryptis, nuosekliai įgyvendinant priemones, didinančias korupcijos prevencijos veiksmingumą.

G. Auglys informavo, jog per praėjusius metus surengti keturi posėdžiai. Pirmininkas trumpai pristatė, kas juose buvo svarstoma.

Tarybos narys J. Šakalys pranešėjo paprašė detalizuoti, kuo ir kokia apimtimi jis prisidėjo prie komiteto ataskaitos ruošimo.

Priekaištų G. Augliui pažėrė ir šios komisijos narys V. Kersnauskas. Jo teigimu, reikėtų detaliau kitus Savivaldybės tarybos narius informuoti apie komisijos darbą: „Po tokio formalaus pranešimo kai kam galėjo susidaryti įspūdis, jog komisijos nariai nieko neveikė – susirinkdavome, išgerdavome stiklinę vandens ir išsiskirstydavome“.

Savivaldybės tarybos sekretorius Darius Krogertas taip pat nestokojo kritikos komisijos pirmininkui, kuris neva net nesugebėjo pats parengti ataskaitos. Anot D. Krogerto, nors kai kurie „sparnuoti politikai sako, kad etika ir moralė ne šių laikų dimensijos, vis tik turėtų būti atvirkščiai“.

Anot Savivaldybės tarybos sekretoriaus, Tarybos nariui mokami pinigai už darbą komitetuose, komisijose, todėl nereikia piktnaudžiauti kitų pagalba.

Kontrolės komiteto veiklos ataskaitą pateikęs komisijos pirmininkas Kęstutis Zinkevičius buvo gerokai iškalbingesnis.

Šio komiteto pirmininko pavaduotoja yra Jolanta Keburienė (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė), nariai Arūnas Dudėnas (Socialdemokratų partijos atstovas, dirbo iki lapkričio 4 dienos), vėliau jį pakeitė partijos kolega Stasys Jackūnas, taip pat komisijai priklausė Vidmantas Krikštaponis (Darbo partijos atstovas) ir Romas Pivoras (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

K. Zinkevičius detaliai papasakojo apie vykusius posėdžius ir juose nagrinėtus klausimus bei priimtus sprendimus.

Tarp svarstytų klausimų jis paminėjo gyventojų skundus dėl dviračių takų trūkumo rajone, dėl UAB „Ukmergės butų ūkis“ neįgyvendintų planų statyti gyvenamąjį namą, dėl UAB „Ukmergės šiluma“ valdomos poilsiavietės prie Makio ežero likimo ir pan.

K. Zinkevičius pasiuntė žinutę ukmergiškiams, ragindamas informuoti Kontrolės komitetą apie įtariamus dėl galimo savivaldybės lėšų švaistymo.

Dainiaus VYTO nuotr.