Paminklas ainiams rodys, kaip branginame laisvę…

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Sekmadienį Ukmergė į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos iškilmes rinksis Kęstučio aikštėje, prie Laisvės obelisko. Taip pat, kaip ir prieš trisdešimt penkerius metus, kai „Lituania Restituta“ buvo atstatyta ir pašventinta. 1990 metų vasario 16-ąją vykusios iškilmės jų dalyviams giliai įsirėžė į atmintį. Tai buvo ne tik antroji Vasario 16-oji, kurią po daugelio metų leista viešai švęsti. Tą dieną gausiai susirinkę ukmergiškiai paliudijo, kaip jie trokšta laisvės, vardan to geba susivienyti ir kartu daryti didelius, svarbius darbus.

„Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntais metais gegužės mėnesio penkioliktą dieną – Lietuvos Valstybės Nepriklausomo gyvavimo dešimtais metais, esant jos Prezidentu Antanui Smetonai, Ministeriu Pirmininku profesorium Augustinui Voldemarui, Vidaus reikalų Ministeriu Ignui Musteikiui, Ukmergės miesto ir apskrities Viršininku Jonui Raščiui, Ukmergės miesto Burmistru Pranui Kuzmai – Ukmergės miesto ir apskrities gyventojai, vadovaujant Lietuvai Pagražinti Draugijos Ukmergės Skyriui, įmūrijo šį raštą Ukmergės mieste Kęstučio aikštėje, Ukmergės Klebono kun. Aniceto Barakausko iškilmingai pašventintoje vietoje, dedam pamatus Lietuvos Nepriklausomybės dešimties metų sukaktuvėms paminėti paminklui.

Šį paminklą statome, kaipo liudininką mūsų ainiams, kuris rodys, kaip mes branginame laisvę, gerbiame žuvusius už ją ir džiaugiamės nepriklausomu gyvenimu. Mes visi trokštame ir visuomet esame pasiryžę Nepriklausomybę išlaikyti ir reikalui esant už ją gyvybę atiduoti.“

Ši žinutė ateities kartoms buvo įbetonuota į paminklo pagrindus 1928-ųjų gegužės 15 dieną. Paminklo pirminė paskirtis buvo Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakčiai paminėti. Tačiau paminklas buvo baigtas 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, dėl šios priežasties dalyje istorinių šaltinių aptinkama, jog paminklas pastatytas Vytauto Didžiojo garbei.

Pagal Liudo Truikio projektą statymo darbus atliko skulptorius Silvanas Jakševičius, paminklo medžiaga – gelžbetonis. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“, kaip teigia 1938 metų dokumentas skirtas Ukmergės apskrities Viršininkui, tuo metu „kaštavo“ 16 000 litų. Dalį lėšų skyrė miesto savivaldybė, kitą dalį surinko visuomenė.

Metams bėgant aikštė aplink Lietuvos Nepriklausomybės paminklą „Lituania Restituta“ keitėsi. Įvykus sovietinei okupacijai, netoli paminklo buvo įkurtos karių kapinės. 1951 metais Nepriklausomybės paminklas buvo nugriautas ir obelisko dalys čia pat, aikštėje, užkastos.

Nugriovus Lietuvos Nepriklausomybės paminklą, aikštėje buvo pastatyta sovietinio kario skulptūra.

Nors obeliskas „Lituania Restiuta“ jau buvo ilgą laiką užkastas, o aikštėje stovėjo sovietinę ideologiją šlovinantys monumentai, ukmergiškių širdyse ruseno viltis, jog Lietuvos laisvės simbolį bus galima atstatyti.

Paminklo atstatymo iniciatoriai iš pradžių nerado istorinės medžiagos apie užkastąjį paminklą. 1988-aisiais sudaryta speciali komisija, kurios nariai kreipėsi į ukmergiškius, jog šie pagelbėtų savo turimomis žiniomis apie paminklą „Lituania Restituta“. Taip pat buvo klausta ir visuomenės nuomonės, kurioje vietoje atstatyti paminklą. Visuomenė labai gyvai įsitraukė į diskusijas dėl nepriklausomybės obelisko.

Galiausiai buvo nuspręsta atstatyti monumentą buvusioje jo vietoje – Kęstučio aikštėje. Tiek įmonės, tiek visuomenė gausiai aukojo pinigus paminklo atstatymui. 1989 metų kovo 18 dieną buvo surengta pirmoji talka ieškant užkasto obelisko likučių. Viršutinę paminklo dalį pavyko rasti tą pačią dieną, o kita dalis aptikta tik po dviejų savaičių. Jos ieškant buvo išrausta visa aikštė, ją rado užkastą beveik prie savivaldybės laiptų. 1989 metų gegužės 15 dieną jau buvo pašventinti atstatomojo paminklo pamatai – tą pačią dieną 1928 metais buvo padėti pamatai pirmajam paminklui. Šventinant pamatus atstatomam paminklui, buvo įbetonuota kapsulė su pirmojo rašto kopija ir nauju Ukmergės Sąjūdžio paminklo atstatymo komisijos raštu.

Naujasis raštas ateities kartoms skelbė: „1928 metų gegužės 15 dieną šioje vietoje buvo padėti ir iškilmingai pašventinti pamatai Lietuvos Nepriklausomybės paminklui (Lituania Restituta).

Nebuvo lemta amžinai stovėti šiam kilniam Atkurtos Lietuvos Paminklui, kaip nebuvo lemta Tautai amžinai džiaugtis Laisve.

Tarybų Sąjungai 1940 metais okupavus ir aneksavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo pražūtingos dienos Tautai ir jos Laisvės paminklams. Tragiškas likimas ištiko ir Ukmergės Paminklą. Su civilizuotam žmogui nesuprantamu pykčiu ir įsiūčiu Paminklas buvo sudaužytas ir giliai po žeme Kęstučio aikštėje palaidotas, kad niekada daugiau nebeprisikeltų ir nežadintų Lietuvos žmonėms Laisvės troškulio, nebudintų Nepriklausomybės vilčių.

Bet Laisvės dvasia gyva, ir mes atgimstame. Ukmergiečių valia pirmykščiu pavidalu atkurtas ir senoje vietoje atstatytas Paminklas tegul kalba būsimosioms ukmergiečių kartoms apie Lietuvos Atgimimą. Prisiekiame toliau vykdyti tėvų, protėvių mums duotus priesakus ir, palikdami šį testamentą ainiams, pareiškiame savo valią:

• Niekada daugiau tai neturi pasikartoti!
• Lietuva tik Laisva ir Nepriklausoma!
• Kova už Laisvę – šventa kova, ir tepadeda mums Dievas!

Pamatai atstatomam Paminklui padėti ir iškilmingai pašventinti 1989 metų gegužės 15 dieną.“

1989-1990 metais atstatant paminklą sunaudota 190 kubinių metrų betono. Visas paminklas su originaliomis obelisko dalimis sveria apie 550 tonų. Saugant paminklą, įrengtas žaibolaidis – jo strypas matomas obelisko viršūnėje.

Vaidilutės horeljefo modelį sukūrė mūsų kraštietis žinomas dailininkas Erikas Varnas. Ant kolonos esantis Vytis yra originalus. Jį ir anotacinę lentą virš jo (ji saugoma Kraštotyros muziejuje) nuo jau nugriauto paminklo nakčia, rizikuodami savo ir artimųjų likimais, nuplėšė ir per dešimtmečius išsaugojo du garbingi vyrai – Jonas Fišeris ir Rapolas Diečkus.

Kaip yra teigęs Juozas Daunys, tuometės Antrosios kelių statybos valdybos vyr. inžinierius, kurio didelių pastangų dėka sugriautas obeliskas atgimė naujam gyvenimui, atstatymas kainavo apie 43 tūkstančius rublių. Lėšų skyrė rajono valdžia, prisidėjo Ukmergės įmonės, gamyklos, kolūkiai, iš savo santaupų aukojo gyventojai.

Paminklai – tai simboliai. Mūsų obeliskas – atgimimo simbolis, jis veržliai kyla aukštyn, kaip raginimas pakilti virš savo silpnybių, ydų, atgimti.

Vijolės IVANAUSKIENĖS nuotrauka