Kalbų mokymasis – būdas praturtinti save

Ar prisimenate atostogas užsienyje? Tikriausiai susipažinote su naujais draugais – bendraminčiais, su kuriais vakarais kalbėjotės miesto aikštėje esančiame bare. Kalbų mokymasis gali vykti pačiais netikėčiausiais būdais. Šiame straipsnyje nagrinėsime asmenines patirtis ir praktines technikas, padedančias įvaldyti užsienio kalbas. Be to, pažvelgsime į politinį kontekstą, kuriame egzistuoja kalbos.

Europos institucijos pripažįsta daugiakalbystę kaip vertybę, kurią reikia puoselėti ir skatinti. Iš tiesų, ES siekia propaguoti tiek daugiakalbystę (reiškinį, kai bendruomenėje kartu egzistuoja kelios kalbos), tiek pliurilingvizmą (gebėjimą laisvai kalbėti daugiau nei viena kalba).

Tai nėra netikėta, atsižvelgiant į turtingą kultūrinę įvairovę, kurią atspindi Europos Sąjunga. ES turi 24 oficialias kalbas ir daugiau nei 60 regioninių bei mažumų kalbų, kurios yra būdingos tam tikroms vietovėms. Be to, imigrantų iš ne ES šalių bendruomenės dar labiau praturtina kalbinę įvairovę. Siekdama skatinti ir išsaugoti šią įvairovę, ES taiko įvairias politikos priemones. Pavyzdžiui, „Erasmus+“ programa, kurios biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiui siekia 26,2 mlrd. eurų, skatina studentus mokytis užsienyje, taip padedant jiems išmokti naujų kalbų ir pažinti kitų šalių kultūras. Be to, ES remia skaitmeninių kalbų mokymosi įrankių kūrimą. Vienas iš populiariausių ir sėkmingiausių įrankių – „Online Language Support“ (OLS), prieinamas per ES akademijos portalą. Teisiniu požiūriu svarbus ir Europos regioninių ar mažumų kalbų chartijos susitarimas, kuriame numatytos įvairios kalbų apsaugos priemonės. Visa tai rodo, kad užsienio kalbos yra raktas, atveriantis duris į naujas šalis, kultūras ir žmones.

Asmeninės istorijos apie kalbų mokymąsi

Roberto ir Lærke istorija

Lærke ir Roberto – gydytojų pora, dabar jau išėjusi į pensiją, kuri dėl darbo keliavo iš Afrikos į Aziją. „Turime nepamiršti, – pradeda pasakoti Roberto, – kad vietiniai yra pagrindiniai veikėjai. Gebėjimas su jais bendrauti ne kaip svetimiems atvykėliams, o kaip pagarbiems svečiams, visada buvo mūsų prioritetas.“

Roberto, kilęs iš Grisono (Šveicarija), pirmą svarbų darbą gavo Nairobije, Kenijoje, kur vadovavo dideliam farmacijos koncernui. Lærke, iš Danijos, užėmė reikšmingas pareigas kaimyninėje Tanzanijoje. „Būdama gydytoja, turiu užmegzti ryšį su pacientais, o tai neįmanoma, jei nekalbu jų kalba.“

Likimo vingis lėmė, kad Lærke ir Roberto susipažino būtent Afrikoje, ten užsimezgė jų santykiai. Vėliau jie išvyko į Mozambiką, Pakistaną, Iraną, Afganistaną, Japoniją… Kiekvienoje šalyje jie išmokdavo bent pagrindinius vietinės kalbos žodžius. Šiandien jie gyvena Šiaurės Europoje ir net pensijoje toliau naudoja vieną iš įgytų kalbų: „Jei norime pasakyti ką nors konfidencialaus, vis dar kalbame suahili kalba“, – su šypsena pasakoja jie.

Kalbų mokymosi privalumai ir iššūkiai

2023 m. spalį atlikta Eurobarometro apklausa atskleidė įdomių įžvalgų apie europiečių santykį su kalbomis. Trys iš penkių europiečių gali susikalbėti bent viena užsienio kalba. Tačiau net 39 % europiečių negali palaikyti pokalbio jokia kita kalba, išskyrus gimtąją.

Apklausa taip pat parodė, kad anglų kalba išlieka dominuojanti: 47 proc. apklaustųjų ją įvardijo kaip pagrindinę užsienio kalbą, po jos rikiuojasi prancūzų (11 proc.), vokiečių (10 proc.), ispanų (7 proc.), italų (3 proc.) ir rusų (3 proc.) kalbos.

Pagrindiniai kalbų mokymosi privalumai:

• Galimybė dirbti užsienyje (51 proc.);
• Geresnis kitų kultūrų supratimas (45 proc.);
• Lengvesnės kelionės (42 proc.);
• Galimybė naudotis kalbomis internete (25 proc.).

Tačiau yra ir iššūkių. Daugelis respondentų nurodė, kad kalbų mokymuisi trūksta laiko (28 proc.), galimybių praktikuotis su gimtakalbiais (17 proc.) arba kad mokymasis yra per brangus (20 proc).

Todėl ES pastangos skatinti kalbų mokymąsi ir išlaikyti kalbinę įvairovę turi būti tęsiamos. Kalbos yra neatsiejama Europos kultūros paveldo dalis, o kiekviena jų – tai unikalus istorijos, žinių ir tradicijų lobynas.

Kaip kadaise sakė poliglotas žurnalistas Pablo Trincia: „Išeikite iš savo šalies, keliaukite ir kalbėkite vietinėmis kalbomis. Nebijokite klysti – žmonės vertina jūsų pastangas!“

Daugiau informacijos https://youth.europa.eu/news/learning-languages-way-enrich-yourself_en

www.europospulsas.lt