Vienur šilumos energijos kainos sumažėjo, kitur – padidėjo

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh (be PVM) ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.

UAB „Ukmergės šiluma“ vasarį tiekiamos šilumos kilovatvalandės kaina yra 9,22 ct, sausį buvo 8,66 ct.

Lietuvos energetikos agentūros pranešime rašoma, kad 2025 m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, 12 šilumos energijos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas. Per mėnesį 36 šilumos tiekimo įmonės šilumos energijos kainas padidino. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.

Palyginti su sausiu, vasarį kainos labiausiai sumažėjo Jonavoje – 14 proc., arba 1,1 ct/kWh, o labiausiai padidėjo Vilniaus raj. – kilo 33 proc., arba 3,61 ct/kWh.

Šilumos kainų didėjimą Lietuvoje vasarį lėmė biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų šilumos gamybai, brangimas. Kuro kaina sudaro apie 60–80 proc. galutinės šilumos energijos kainos. Taip pat vasarį išaugo vidutinė aukcionuose superkamos šilumos energijos kaina.

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia, ji apie 20 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. O penkiose savivaldybėse, kuriose ši kaina didžiausia, ji apie 33 proc. didesnė nei šalies vidutinė kaina.

Mažiausia šilumos energijos kaina vasarį yra Utenoje – 6,15 ct/kWh, Šilutėje – 6,49 ct/kWh, Mažeikiuose – 6,82 ct/kWh, Šiauliuose – 6,84 ct/kWh ir Jonavoje – 6,98 ct/kWh.

Brangiausiai šilumos energija vasarį kainuoja Vilniaus r. – 14,63 ct/kWh, Biržų – 11,59 ct/kWh, Kauno r. – 11,53 ct/kWh, Lazdijų – 11,2 ct/kWh ir Kelmės – 11,15 ct/kWh savivaldybėse.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė kaina vasarį siekia 7,96 ct/kWh – 1,5 proc. didesnė nei sausį, kai siekė 7,84 ct/kWh, ir 13 proc. didesnė nei 2024 m. vasarį, kai buvo 7,02 ct/kWh.

Vasarį didžiausių Lietuvos miestų šilumos energijos kainų vidurkis – 1 proc. mažesnis nei visos šalies vidutinė kaina. Penkiuose didžiuosiuose miestuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos.

Palyginus didžiuosius miestus, vasarį mažiausia tarp jų kaina yra Šiauliuose – 6,84 ct/kWh., kur nuo sausio ji sumažėjo 1,7 proc., o pernai vasarį siekė 6,45 ct/kWh. Vilniuje šilumos energija šį mėnesį kainuoja 8,2 ct/kWh, lyginant su sausio mėnesiu, ji sumažėjo 0,5 proc., o pernai vasarį kainavo 7,55 ct/kWh. Kaune vasarį šilumos energijos kaina – 8,49 ct/kWh., sausį ji siekė 8,2 ct/kWh, o pernai vasarį – 6,91 ct/kWh. Klaipėdoje šilumos energijos kaina dabar – 7,41 ct/kWh, pernai vasarį siekė 7,41 ct/kWh. Panevėžyje šilumos energija dabar kainuoja 7,29 ct/kWh, o pernai kaina buvo 6,78 ct/kWh.

Palyginus 2025 m. vasario mėnesį ir 2024-ųjų vasarį, šiemet vidutinė visos šalies šilumos energijos kaina yra 7 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 7,47 ct/kWh.

Per metus 15 šilumos energijos tiekėjų jas sumažino, o 33 tiekėjai kainas padidino. Labiausiai šilumos energijos kainos per metus sumažėjimo Visagine – 18 proc., arba 1,61 ct/kWh, Ignalinoje – 12 proc., arba 1,5 ct/kWh, Šilutėje – 18 proc., arba 1,45 ct/kWh, Kauno r. – 11 proc., arba 1,4 ct/kWh ir Jonavoje – 12 proc., arba 0,98 ct/kWh.

Labiausiai šilumos energijos kainos šį vasarį, palyginti su pernai vasariu, didėjo Vilniaus raj. – 21 proc., arba 2,53 ct/kWh, Marijampolėje – 28 proc., arba 2,04 ct/kWh, Ukmergėje – 27 proc., arba 1,96 ct/kWh, Plungėje – 23 proc., arba 1,89 ct/kWh ir Švenčionyse – 21 proc., arba 1,81 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalis, vasarį visos šalies šilumos energijos kainų vidurkis mažiausias Latvijoje – 7,8 ct/kWh, Estijoje – 8,6 ct/kWh. Didžiųjų miestų šilumos energijos kainų vidurkis Latvijoje – 7,4 ct/kWh, Estijoje – 9,2 ct/kWh. Lyginant trijų šalių sostines, Rygoje šilumos kaina – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.

Lietuvoje biokuro kainos vidurkis 2025 m. sausio mėnesį buvo 24,5 Eur/MWh, arba 1,2 proc. didesnis nei pernai gruodį, kai siekė 24,2 Eur/MWh, ir 12,4 proc. didesnis nei prieš metus sausį, kai buvo 21,8 Eur/MWh.

Didžiausia biokuro kaina šį šildymo sezoną buvo sausio 14 d., kai siekė 25,64 Eur/MWh. Nuo to laiko dvi savaites iš eilės biokuro kaina mažėjo – iki sausio 28 d. nukrito 12 proc., iki 22,61 Eur/MWh.

Sudarant ilgalaikius, ketvirčio ir pusmečio, biokuro tiekimo sandorius vasarį formuojasi svertinė kaina apie 22,41 Eur/MWh. Biokuro ateities sandorių kaina vasario mėnesį Latvijoje formuojasi apie 21,04 Eur/MWh, Estijoje – apie 22,13 Eur/MWh.

2024–2025 m. šildymo sezoną apie 80 proc. kuro, Lietuvoje naudojamo centralizuotai tiekiamai šilumos energijai gaminti, yra biokuras. Šį šildymo sezoną įtaką didesnei biokuro kainai be kitų veiksnių darė ir tai, kad neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai gruodį ir sausį negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų.

Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Nuo šio 2024–2025 m. šildymo sezono pradžios gyventojai už būsto šildymą gauna sąskaitas, kuriose prie nustatyto tarifo pridėtas 9 proc. PVM lengvatinis tarifas. Galutinę sąskaitą vartotojui lemia tai, kokia jo būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti. Nerenovuotose namuose sąskaitos už šildymą – apie 50 proc. didesnės, lyginant su naujos statybos ir renovuotais pastatais. Šiuo metu renovuota apie 13,8 proc. pastatų.

Lietuvos energetikos agentūra primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje pakeisti gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams. Individualiam būstui šildyti dujas naudojantiems buitiniams vartotojams jos brango 17–18 procentų.

„G. ž.“ inform.