Už valstybinės vėliavos neiškėlimą numatytos baudos

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Laikraščio skaitytojas pageidavo, kad valdžios atstovai primintų valstybės vėliavos iškėlimo tvarką, dar kartą paaiškintų, kada ją būtina kelti, kada reikėtų užrišti ir juodą kaspiną. Pasak vyriškio, kitą savaitę minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl šis klausimas turėtų būti aktualus daugeliui. Taip pat ukmergiškis klausė, ar sausio 13-ąją reikėjo kelti vėliavą su juodu kaspinu, ar be jo: „Pastebėjau, kad prie vienų gyvenamųjų namų vėliavos plevėsavo su juodais kaspinais, kitur – be jų. O kaip turėtų būti?“

Skaitytojas dar domėjosi, ar kas nors kontroliuoja, kaip keliamos vėliavos, ar už jų neiškėlimą yra numatytos baudos?..

„Gimtosios žemės“ redakcija šį klausimą pateikė rajono savivaldybei ir gavo savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Zimblienės komentarą, kuris parengtas pagal Vidaus reikalų ministerijos teisininkų atsakymą, suderintą su Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės specialistais.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, 5 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 13 straipsnio 2 dalį, vėliavų kėlimo laiką, vėliavos iškėlimo atmintinomis dienomis ar viešųjų renginių proga tvarką, taip pat apskričių vėliavų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, Lietuvos valstybės vėliava gali būti keliama pagal tarptautinio protokolo reikalavimus tarptautinių viešųjų renginių vietose, sporto arenose per čempionatus, pirmenybes ir tarptautines varžybas, kuriose dalyvauja Lietuvos rinktinės, bei atmintinomis dienomis ar viešųjų renginių proga – pagal Vyriausybės nustatytą tvarką (žr. Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1649).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jei vėliava keliama ne ant stiebo, ji turi būti keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią. Gedulo skelbimą, jo metu keliamos vėliavos vietas ir laiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atmintinos dienos, kai Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama su gedulo ženklu, yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1649. Šio nutarimo 1.2 papunkčiu nustatyta, kad su gedulo ženklo Lietuvos valstybės vėliava iškeliama šiomis dienomis: birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną; birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną; rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, gedulo ženklas (juodas kaspinas) prie vėliavos nepridedamas, todėl ji keliama be juodo kaspino.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 49 ir 82 dalimis, dėl vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, tyrimus atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai ir savivaldybių administracijų pareigūnai.

Už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą ar kitus vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatytos baudos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnį, už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimą skiriamas įspėjimas arba bauda: juridinių asmenų vadovams, gyvenamųjų namų savininkams arba už namų eksploatavimą atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 12 eurų, o valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams – nuo 10 iki 16 eurų. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, baudos didėja: nuo 12 iki 16 eurų juridinių asmenų atveju ir nuo 16 iki 30 eurų valstybės bei savivaldybių institucijų atveju.

Administracinių nusižengimų teiseną vykdo policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai Administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka.

Už vėliavos išniekinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje numatytos bausmės, įskaitant baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

„Paaiškinti ar priminti, kada būtina kelti valstybės vėliavą ir kada prie jos reikėtų prisegti juodą kaspiną, yra atsakingos savivaldybių administracijos ir valstybės institucijos, nes jos užtikrina teisės aktų laikymąsi ir informacijos sklaidą visuomenei. Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą bei administracinių nusižengimų kodeksą, tiek savivaldybės, tiek kitos atsakingos institucijos privalo teikti informaciją ir kontroliuoti, ar vėliavų kėlimo tvarka yra tinkamai vykdoma. Informacija taip pat gali būti teikiama viešojoje erdvėje, per visuomenės informavimo priemones ir oficialius pranešimus.

Prie Lietuvos valstybės simbolių naudojimo svarbos akcentavimo ir patriotiškumo populiarinimo reikšmingai ir veiksmingai prisideda patriotiškosios nevyriausybinės organizacijos (pvz., Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei kt.), visuomenės informavimo priemonės, žiniasklaida, skatindamos sąmoningumą, pilietiškumą ir tinkamą valstybės simbolių naudojimą“, – skelbiama Vidaus reikalų ministerijos Ukmergei parengtame pranešime.