Minėjimo dalyviai Ukmergėje, prie paminklinio akmens.

„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Naujausi, Žmonės

Paminėti 1945-ųjų sausį žuvę partizanai

Aldona KALESNIKIENĖ

LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė

 

Sausio 12 dieną Ukmergės rajone buvo paminėta Lėno miške žuvusių Lietuvos partizanų 80-ties metų sukaktis.

Minėjimas prasidėjo Ukmergėje prie 1996 metais atidengto paminklo Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui. Sugiedoję Tautišką giesmę, susirinkusieji pagerbė laisvės kovotojus, kurių širdyse degė pasiryžimas kovoti ir meilė Tėvynei.

Savo kalboje LR Seimo narys Vytautas Sinica pabrėžė partizanų didvyriškumą, priminė apie kai kurių veikėjų bandymus iškraipyti istorijos faktus, apšmeižti laisvės kovotojus, pateikti visuomenei klaidingą nuomonę.

Renginio vedėja – šių eilučių autorė, pakvietė J. Krikštaponio atminimui padėti gėles ir uždegti žvakeles.

A. Kalesnikienė Lėno kapinėse.

Iš Ukmergės minėjimo dalyviai važiavo į 1945 m. sausio 12 dieną Lėno miške vykusio mūšio vietą. Ten prie obelisko, skirto Vyčio apygardos žuvusiems partizanams, tylos minute pagerbti miškuose kovojusių ir žuvusių jaunuolių atminimas.

Partizanų žuvimo vietoje uždegtos žvakelės, o istorikai Vladas Kovarskas ir Gintaras Vaičiūnas papasakojo apie Lėno mūšio eigą, žuvusius kovotojus.

Žuvusių partizanų paminėjimo iškilmės tęsėsi Lėno šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Šv. Mišias už partizanus, laisvės kovotojus aukojo Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Po Šv. Mišių vykome į Lėno kapines, prie mūšyje žuvusių laisvės kovotojų palaidojimo vietos. Ten, prie Mykolo Dirsės sukurto paminklo, šio minėjimo vedėja pažymėjo, kad jaunuolius stoti į kovą su priešu drąsino patriotiškumo idėja, meilė Tėvynei ir viltis. Istoriją mes turime prisiminti, jos neužmiršti ir perduoti ateities kartoms. Ukmergės kraštotyros muziejaus istorikas V. Kovarskas papasakojo, kaip ir kokiomis sąlygomis buvo palaidoti 1945 metų sausio 12 dienos žuvusieji. Jis taip pat pažymėjo, kad J. Krikštaponio bei jo brolio Jono kūnus NKVD smogikai išsivežė ir jų užkasimo vieta nėra žinoma. JE vyskupas J. Kauneckas pakvietė pasimelsti už žuvusiuosius.

Atvykusieji į iškilmes aplankė ir buvusią Užugirio mokyklą bei partizanų žūties vietą Lėno miške.

Iš kapinių minėjimo dalyviai vyko į Prezidento Antano Smetonos pastangomis pastatytą Užugirio mokyklą, kurioje šiuo metu yra įkurtas Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas. Renginio vedėja dar kartą kalbėjo apie tuos jaunuolius, kurių karta nenujautė savosios žiaurios lemties ir kuriai likimas lėmė atlikti žygdarbius, paaukojant savo jaunas gyvybes. Jie – Lietuvos sakalai, išskridę į nemirtingą skrydį, iš kurio, deja, nebuvo lemta grįžti.

Istorikas V. Kovarskas apžvelgė šio krašto partizaninį judėjimą, jo priežastis, nulėmusias didelį vietos gyventojų palaikymą.

Renginį papuošė Ukmergės kultūros centro choro „Tremtinys“, kuriam vadovauja Julė Juodienė, atliekamos dainos.

LPKTS Ukmergės filialo nuotraukos

 

Vyčio apygarda įkurta 1944 m. pabaigoje. Veikė Panevėžio ir Ukmergės apskrityse bei dalyje Kėdainių apskrities. Apygardos kūrėjas ir pirmasis jos vadas buvo kapitonas Juozas Krikštaponis. Po jo žūties 1945 m. vadovavimą apygardai perėmęs Danielius Vaitelis-Briedis suvienijo iki tol savarankiškai veikusias rinktines. Tų pačių metų vasarą apygarda pavadinta Vyčio vardu.

Yra žinoma, kad 1948 m. gegužės 13 d. žuvus D. Vaiteliui-Briedžiui, apygarda faktiškai liko be vadovybės. Štabo atkūrimo ir struktūrų reorganizavimo ėmėsi Alfonsas Smetona-Žygaudas, iki tol buvęs apygardos vado adjutantu.

 1949 m. pradžioje buvo sudarytas naujas Vyčio apygardos štabas, kurio viršininku paskirtas Kostas Tvaska-Rugelis. Tuo pat metu sudaryti ir nauji rinktinių štabai, paskirti nauji rinktinių vadai. Apygardos struktūra nebuvo įprasta, kartais tas pats pareigūnas eidavo kelerias pareigas – būrio, rajono ir rinktinės vado. Būriai jungėsi ir skirstėsi taip, kaip buvo patogiau pagal situaciją. A. Smetonos-Žygaudo vadovavimo metu apygardos štabas dislokavosi Šilų miške ir kaime. Štabas turėjo rašomųjų mašinėlių, rotatorių, spausdino įsakymus, instrukcijas, leido laikraštėlį „Lietuva brangi“. Taip pat A. Smetona-Žygaudas organizavo didelį LLKS vyriausiosios vadovybės leidžiamos spaudos platintojų tinklą. 1949 m. vasarą štabas buvo išduotas, žuvo apygardos štabo viršininkas ir visi Krikštaponio rinktinės pareigūnai. Nors nuostoliai ir buvo dideli, 1950 m. Vyčio apygardoje dar veikė 13 partizanų būrių, kurie jungė apie 100 aktyvių kovotojų.

1950 m. liepos 5 d. suimtam partizanui išdavus bendražygius, Kačėniškių miške (Panevėžio aps. Vadoklių vls.) buvo apsuptas Vyčio apygardos partizanų bunkeris, kuriame slėpėsi apygardos vadas ir du štabo nariai. MGB kareiviams susprogdinus bunkerį, žuvo jame buvęs vadas A Smetona-Žygaudas, apygardos ūkio skyriaus viršininkas Alfonsas Gritėnas-Skalikas ir štabo sekretorė Bronė Tarutytė-Berniukas.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • **** :
    //youtu.be/X-4rYqQl7eU?si=wGrkgRzSJVDqPBEV

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas