Užugirio pradžios mokyklos pastatas paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Naujausi, Žmonės

Užugirio mokykla – Prezidento Antano Smetonos dovana gimtinei

Elena LIUTKUTĖ

Prezidento Antano Smetonos rūpesčiu jo gimtajame Užulėnyje 1932 m. buvo pradėti mokyklos statymo darbai. 1935-iais mokyklos rūmai iškilmingai pašventinti. Tai buvo viena moderniausių to meto Lietuvos mokyklų. Jos būtų pavydėję ir tuometinės sostinės – Kauno – vaikai. Pats kilęs iš neturtingų valstiečių šeimos, A. Smetona labai vertino mokslą, suprato jo svarbą ne tik kiekvieno žmogaus gyvenime, bet ir viso krašto ekonominiam bei kultūriniam pakilimui.

Nors mokykla stovi Užulėnio kaime, bet statant buvo pavadinta Užugirio mokykla, kaip ir vos už kilometro esantis Užugirio dvaras – Prezidento vasaros rezidencija. Dviejų hektarų ploto sklypą jos statybai skyrė A. Smetona, darbus finansavo Švietimo ministerija.

Galima sakyti, kad iškiliojo kraštiečio A. Smetonos rūpesčiu iškilusi mokykla buvo kone asmeninis jo projektas, dovana gimtajam Užulėnio kaimui.

2023 m. spalio 24 d. kultūros ministro įsakymu tarpukario prezidento Antano Smetonos Užugirio pradžios mokyklos pastatas paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Dokumente nurodyta, kad šis kultūros paveldo objektas saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui.

Senosios mokyklos klasėje dabar vyksta edukacijos.

Susirūpinta švietimo reikalais

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir Lietuvos Respublikos atkūrimo anuomet susirūpinta švietimo reikalais. Ir ne be reikalo. Dauguma žmonių buvo beraščiai ar mažaraščiai. Tik 360 pradinių mokyklų ir 5 gimnazijos Lietuvoje turėjo tokius pastatus, kurie buvo pritaikyti mokymuisi ir buvo mokyklų nuosavybė. Daugelis kitų mokyklų buvo priverstos glaustis nepritaikytuose pastatuose arba juos nuomoti. Todėl 1918 ir 1919 metais sušauktos mokytojų konferencijos, kurių nutarimais vadovaudamasis Steigiamasis seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą. Pagal šį įstatymą Lietuvoje kurta ketverių metų pradinė mokykla, kurią privalėjo lankyti abiejų lyčių 7–14 metų amžiaus vaikai.

Privalomas mokymas pradėtas 1928 metais, o galutinai įvestas 1930 metais. Tai sulygino Lietuvą su kitomis pasaulio valstybėmis. Pradinės mokyklos buvo keturių skyrių. Dažniausiai jose dirbo po du mokytojus, kiekvienas turėjo po du skyrius. Nuo 1933-ųjų pradėtos steigti šešių skyrių antro laipsnio bendrojo lavinimo pradžios mokyklos. Baigusieji šias mokyklas jau galėjo eiti tiesiai į gimnazijos pirmą klasę. Tai buvo pirmas žingsnis pereinant prie visuotinio privalomo mokymo iki šešerių metų visiems mokyklinio amžiaus vaikams.

1936 metais išleistas naujas Pradžios mokyklų įstatymas, kuris apibūdino pradžios mokyklų tikslą: „…Teikti Lietuvos jaunimui pradžios mokslo žinių, ugdyti jo dvasios bei kūno pajėgas, mokyti jį Lietuvą mylėti, branginti ir jai aukotis“. Nustatytos naujos mokymo programos. Buvo dėstoma tikyba, lietuvių kalba, skaičiavimas, istorija, geografija, gamta, dailė, darbai, muzika ir kūno kultūra. Akcentuojama tautinis auklėjimas ir meilės Lietuvai ugdymas. Mokiniai įgydavo plačias žinias.

Statybai pasitelkti vietiniai žmonės ir ukmergiškiai

Užulėnio kaimas Ukmergės rajone nuo senų laikų atrodė kaip Dievo užmirštas kampelis. Pasislėpęs tarp miškų prie Lėno ežero, jis priklausė grafams Radviloms, kurių rezidencija buvo Taujėnuose, už 15 kilometrų. Žemės čia buvo šlapios, derlius dažnai menkas, todėl žmonės gyveno palyginti skurdžiai. Netoli nuo Užulėnio – Užugirio kaimas, kitoje ežero pusėje — didžiausias pagal žmonių skaičių Lėno kaimas. Čia gyvenę vaikai visai nesimokė arba eidavo į Taujėnus.

Tik Užulėnio kaime gimusiam A. Smetonai tapus Prezidentu, padėtis pradėjo keistis. Pradžios mokykla šiose apylinkėse veikė jau nuo 1922 metų. Ji buvo įsikūrusi Lėno kaime, klebonijos name. Patalpos buvo nepritaikytos, mokiniai, kurių ateidavo apie 50, nesutilpdavo. Todėl šiai apylinkei būtinai reikėjo naujos mokyklos. Lėno kaime, paežerėje, buvo parinktas sklypas ir nuspręsta statybai panaudoti svirną.

Jau pradėjus statyti mokyklą Užulėnyje, į Kauną buvo nusiųstas raštas iš Lėno dėl „netinkamai parinktos vietos“, ir nežinia, kaip būtų viskas pasibaigę, jei nebūtų įsikišusi Julija Smetonaitė.

1932 metų pradžioje atsisakyta medinės mokyklos statybos Lėno kaime ir pasirinktas Užulėnis, kur turėjo iškilti didinga mūrinė mokykla su visais to meto patogumais, pavadinta Prezidento Antano Smetonos vardu.

Statyti mokyklą numatyta pagal inžinieriaus Saleneko projektą. Tai turėjo būti tipinė mokykla. Projektas sukurtas 1929 metais. Tačiau atsižvelgiant į Prezidento prašymus, projektas pataisytas, numatyta įrengti didesnę salę kūno kultūros pamokoms ir susirinkimams iki 150 žmonių, du kambarius antram mokytojui, taip pat pakeistas pastato frontonas, kad įspūdingiau atrodytų.

Į statybos komitetą pasitelkta mokytoja J. Smetonaitė ir Lėno pradinės mokyklos mokytojas Muleranka. Statybą prižiūrėti buvo paprašyta Prezidento sesuo Julija, atleidžiant ją nuo kitų pareigų ir paliekant metams atlyginimą.

Mokyklos statybą finansavo Švietimo ministerija. Projektą pagal Prezidento pageidavimus papildė ir pataisė inžinierius Algirdas Šalkauskis. Darbus vykdyti paskirtas statybos technikas Brazdys.

Statybai pasitelkti ne tik vietiniai žmonės, kuriems tai buvo būdas užsidirbti pinigų laisvesniu nuo ūkininkavimo laiku, bet ir ukmergiškių. Savo prisiminimuose čia dirbęs Kazimieras Dirsė pasakojo, jog statant mokyklą nelaimingų atsitikimų neįvyko, nors buvo dirbama tik rankomis, be jokių mechanizmų, net plytas į trečią aukštą nešė ant nugarų, pakrovę į specialius laikiklius. Medžiagas stengtasi naudoti vietines, tačiau plytas ir čerpes vežė iš Kauno siauruku iki Ukmergės, o paskui jau vežimais iki Užulėnio. Taip pervežta ir panaudota 300 tūkstančių plytų.

Tapo kaimo pasididžiavimu

Prezidento Antano Smetonos Užugirio mokyklos statybai išleista 233 151,57 lito. Mokykla, kuri savo išvaizda bei patogumais niekuo nenusileido didelių miestų mokykloms, pastatyta per palyginti trumpą laiką ir sąlyginai pigiai. Ji tapo kaimo pasididžiavimu.

1935 metų rugpjūčio 20 dieną švietimo ministro paskirta komisija priėmė užbaigtą mokyklą ir surašė aktą, kuriame pažymėta, kad priimta keturių komplektų 3 aukštų mūrinė mokykla, projektuota inžinieriaus A. Šalkauskio. Projekte padaryti šie pakeitimai: pastato ilgis sutrumpintas metru, katilinės ir kuro sandėlio patalpos pagilintos, įrengtas sandėlis po laiptais, salėje – scena. Aktą pasirašė komisijos pirmininkas Statybos ir sauskelių inspekcijos inžinierius N. Mačiulskis, šios ministerijos architektas J. Koyalskis, Ukmergės apskrities valdybos narys A. Čekanavičius, dalyvaujant Švietimo ministerijos Pradžios mokyklų departamento vizitatoriui P. Papečkiui ir Valstybės kontrolės revizoriui Sventickui. Taip mokykla pradėjo savo gyvenimą.

1936 metų rugsėjo 1-oji Antano Smetonos Užugirio pradžios mokykloje.

„Kaimo mokykla pastatyta ir įrengta nuostabiai. Pagalvokime, ji statyta 3 dešimtmečio pradžioje – tai daug pasako apie tuos laikus, apie požiūrį į švietimo sistemą, vaikų lavinimą ir apskritai kaimą. Bet tai buvo statoma žmonėms, kad mokykla būtų traukos centras, kad vaikai ir žmonės didžiuotųsi mokykla ir jiems būtų ugdoma savigarba“, – tikina architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Viena gražiausių Ukmergės apskrities mokyklų

Nors ne visai įsikūrusi, mokykla pradėjo dirbti 1935 metų lapkričio 7 dieną. Ją tuo metu lankė 110 mokinių.

Pirmame aukšte buvo trys klasės, mokytojų kambarys, didelis koridorius, iš kurio laiptai vedė į antrą aukštą. Antrame aukšte buvo viena klasė, skirta kūno kultūros pamokoms, ir didelė salė parketo grindimis su scena. Iš salės – išėjimas į balkoną.

Mokyklos patalpos gana aukštos – 3,5 metro, o salės aukštis – 5 metrai. Grindys klasėse lentinės, koridoriuje – išklotos degto molio plytelėmis. Pirmame ir antrame aukštuose buvo du butai mokytojams. Kiekvienas po 60 kvadratinių metrų bendro ploto. Kiekvieną butą sudarė trys kambariai, virtuvė ir vonia. Pastogėje buvo įrengtas rezervuaras vandeniui ir du kambariai abiejuose mokyklos galuose. Juose buvo numatyta įrengti vieną dviejų kambarių butą mokytojui ir muziejų.

A. Smetona prie Lėno ežero.

Mokykloje buvo centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, duše ir voniose – karštas vanduo. Klasėse buvo elektriniai skambučiai, butuose – radijo antenos. Įrengus Antano Smetonos vasaros rezidenciją, į mokyklą įvesta elektra.

Priešais mokyklą buvo žvyruota žaidimų aikštelė ir takas iš raudonų plytų nuo kelio iki paradinių durų. Aplink – žalia veja, medžiai. Už mokyklos buvo sporto aikštė su bėgimo taku. Visa teritorija apsodinta medžiais ir gyvatvore, aptverta tvora. Kitoje kelio pusėje buvo mokyklos daržas. Ten buvo numatyta pastatyti tvartą, bet vėliau pastatytas namas mokytojui su dviem kambariais ir virtuve. Mokyklos teritorija visada buvo kruopščiai prižiūrima, stengiamasi ją puošti. Buvo pasodintas didelis sodas, pastatytas ūkinis pastatas. Tai buvo viena gražiausių mokyklų Ukmergės apskrityje.

Mokykla nuo 1936 m. balandžio 15 d. buvo vadinama Užugirio Prezidento A. Smetonos vardo pradžios mokykla.

A. Smetona su žmona Sofija šventiniame renginyje.

1940-iais sovietams užėmus kraštą, J. Smetonaitė buvo ištremta į Sibirą. Tuo metu mokykloje mokėsi apie 110 mokinių, dirbo trys mokytojai. Buvo atidaryti V ir VI skyriai. Pirmuoju mokyklos vedėju buvo paskirtas Augustinas Viliūnas, kilęs iš Biržų krašto. Tais pačiais metais švietimo ministro įsakymu mokykla pervadinta Užugirio pradžios mokykla. Antano Smetonos vardą buvo uždrausta minėti per visus sovietinius metus. Mokyklos užrašas ilgą laiką buvo užtinkuojamas, bet vis pasirodydavo. Galų gale užrašą nudaužė. Antano Smetonos vardas mokyklai sugrąžintas tik 1990 m. Ta proga priešais mokyklą pastatytas stogastulpis su užrašu „Prezidento A. Smetonos Užugirio devynmetė mokykla“.

1935-1936 mokslo metais mokytoja dirbo J. Smetonaitė, nuo 1937 m. – jaunesnioji mokytoja M. Perednienė, vienu metu laikinai vadovavusi įstaigai. A. Viliūnas dirbo iki 1937 metų vasaros. 1940-1941 metais mokyklos vedėju dirbo A. Pocius. Sprendžiant iš vokiečių okupacinės valdžios 1942 metais sudarytų sąrašų, A. Pocių 1941 metais sovietų valdžia išvežė į Sibirą. 1940-1941 mokslo metais mokykloje dar dirbo mokytojai Anastazija Aukienė ir Vincas Vytautas Mažulaitis.

Karo metais vėl užėjus raudonajai armijai, mokykloje buvo įkurta fronto ligoninė. Apdaužytos sienos, laiptai. Ilgainiui keitėsi pastato aplinka, vidaus suplanavimas. Stagnacijos laikais čia buvo įkurti kultūros namai. Nebeliko pagrindinio įėjimo, mokytojų butų. 1992 metais mokykloje veikė pradinės klasės, buities darbų kabinetai, mokytojų kambarys. Vietoje pirties įrengtas darbų kabinetas. Salėje nebeliko scenos, ir ji virto iš dalies sporto sale.

2002 metais Užugirio Antano Smetonos pagrindinė mokykla po reorganizacijos tapo pradine. Didžiuliame pastate teliko dvi jungtinės klasės ir ikimokyklinio ugdymo grupė. Mažėjant vaikų, 2003 metais mokykla uždaryta. Kad pastatas neliktų pustuštis, nutarta čia įkurti biblioteką ir Ukmergės kraštotyros muziejaus filialą.

Visus eksponatus muziejui surinko vietos gyventojai. Išskirtinė vieta Užugirio muziejaus ekspozicijoje skiriama A. Smetonai. Čia surinkta nemažai leidinių, nuotraukų, paveikslų, susijusių su Lietuvos Prezidento asmenybe.

2019 metų rugpjūčio 10 dieną priešais Užugirio mokyklą-muziejų buvo iškilmingai atidengtas paminklas Pirmajam Lietuvos valstybės Prezidentui.

Redakcijos archyvo ir Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Edmundas :
    Mano tėviškė,lankiau šią mokyklą. Kaip gražu prisiminti tuos laikus.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas