Prie „Tvari mokykla 2030“ iniciatyvos prisijungė ir ukmergiškiai

Net 412 Lietuvos mokyklų renkasi tvarumą, rodo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) koordinuojamos darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ Nacionalinio mokyklų vertinimo pirmojo etapo – Tvarių mokyklų įsivertinimo – rezultatai. Jie atskleidė ir tvarumo būklę šalies mokyklose.

Iš viso naudodamosis LINEŠA parengtu „Tvarių mokyklų įsivertinimo vadovu“ savo tvarumą įsivertino 529 Lietuvos mokyklos, iš jų net 412 atitiko įsivertinimo vadove aprašytas sritis ir kriterijus.

„Mokyklų įsivertinimas suteikė mokykloms atspirties tašką būsimiems pokyčiams. Įsivertinimo savivaldybėse rezultatai ir aktyvus mokyklų įsitraukimas rodo tvarumo aktualumą švietimo srityje. Džiugu, kad darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ dalyvauja didžioji dalis Lietuvos savivaldybių“, – kalba Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.

Mokyklų įsivertinimui naudojama trijų pakopų sistema (pakopos simbolis – „Tvarumo bruknė“).

Pirma tvarumo pakopa žymi mokyklos kelio tvarumo link pradžią, o trečioji yra aukščiausia, reiškianti, kad mokykla tvarumo srityje jau yra pasiekusi reikšmingų rezultatų.

„Tvarių mokyklų įsivertinimo etape savivaldybių koordinatoriai atrinko ir patvirtino tik atitinkančias pirmąją pakopą mokyklas, o taip pat rekomendavo mokyklas, turinčias antrosios ir trečiosios pakopos požymių“, – sistemą aiškina LINEŠA atstovas.

Atskleidė tvariausias sritis Lietuvos mokyklose

Įsivertinimas parodė, kad iš 412 darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ mokyklų 305 atitinka pirmąją tvarumo pakopą, 102 mokyklas savivaldybių koordinatoriai rekomendavo kaip turinčias II pakopos požymių , o 5–ias mokyklas – kaip turinčias trečiosios, aukščiausios, tvarumo pakopos požymių.

Tarp I pakopos mokyklų yra ir kelios Ukmergės rajono švietimo įstaigos. Pirmoji Tvarumo bruknė suteikta Jono Basanavičiaus gimnazijai, Taujėnų pagrindinei mokyklai, „Šilo“ progimnazijai ir vaikų lopšeliui-darželiui „Vaikystė“.

Mokyklų įsivertinimas ne tik nužymi prasidedančius pokyčius įstaigose, svarbūs ir įsivertinimo metu sukaupti duomenys.

LINEŠA teigimu, jau dabar stebima bendra tendencija, kad tvariausios sritys Lietuvos mokyklose yra saugumo ir sveikatos, judumo, kiek mažiau – viešųjų erdvių. Tuo tarpu dar daug ką nuveikti galima vietovių ryšių, kultūros ir gamtos paveldo srityse.

„G. ž.“ inform.

Apie darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“

LINEŠA koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo šių metų balandį, kai 48-iose Lietuvos savivaldybėse veiklą pradėjo tvarumo koordinatoriai.

„Tvari mokykla 2030“ – tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.

Siekiama, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba žengtų tvarumo link.