Seime priimtas 2025–2027 m. biudžetas

Gruodžio 19-ąją Seimas patvirtino naujos Vyriausybės patobulintą 2025–2027 metų biudžetą. Jau kitąmet pradedamos įgyvendinti naujos Vyriausybės programos nuostatos, didesnį dėmesį skiriant gynybos finansavimui, šalies išorės ir vidaus saugumo situacijos gerinimui, Lietuvos keliams, mokinių neformaliajam ugdymui. Už 2025–2027 m. biudžeto projektą balsavo – 111 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė – 16.

Kaip rašoma Finansų ministerijos pranešime, 2025–2027 m. biudžete pirmiausia siekiama užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes. Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatą siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo bei į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas, tobulinant biudžetą valstybės skolinimosi limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Biudžete numatyta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinio mobilumo bei dvigubos paskirties (civilinės-karinės) transporto infrastruktūrai, taip pat karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti bei kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti.

Pirminiame biudžeto projekte jau buvo numatyta, kad Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu kitąmet viršys 2,5 mlrd. eurų. Prisidėti prie gynybos finansavimo gali kiekvienas – skirti savanorišką įmoką arba paskolinti valstybei įsigyjant gynybos obligacijų.

Tobulinant biudžetą taip pat buvo numatytos papildomos lėšos saugumo srityje veikiančioms institucijoms, didesnes lėšas skiriant informacinėms technologijoms, darbo užmokesčiui bei kitoms reikmėms: Valstybės saugumo departamentui papildomai, lyginant su 2024 m. biudžetu, skirta 11,9 mln. eurų, Vadovybės apsaugos tarnybai – 2,9 mln. eurų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir Lietuvos diplomatinių atstovybių saugumui užtikrinti bei Specialiųjų tyrimų tarnybai – 1,1 mln. eurų darbuotojų atlyginimams padidinti bei naujoms pareigybėms įsteigti.

Teikiant Seimui patikslintą 2025–2027 m. biudžetą papildomas dėmesys buvo skirtas Lietuvos keliams, pradedant vykdyti dar ankstesnėje Vyriausybės kadencijoje parengtą žvyrkelių asfaltavimo programą ir tam numatant 20 mln. eurų. Skaičiuojama, jog už skirtą finansavimą žvyrkeliams asfaltuoti Lietuvoje kitąmet bus galima inicijuoti apie 25–30 km ilgio atkarpų, numatytų žvyrkelių programoje, modernizavimo darbus. Iš viso kitąmet Lietuvos keliams, įskaitant minėtus 20 mln. eurų, bus skirta 804 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai – 583,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui – 59,1 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021–2027 m. ES fondo lėšų) – dar 161,2 mln. eurų. Be to, patobulintas biudžetas buvo papildytas nuostata, pagal kurią Finansų ministerijai būtų suteikiama teisė skolintis valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams (aplinkkeliams) ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti.

Siekiant užtikrinti visuotinį neformalųjį švietimą, padidintas finansavimas ir šiai sričiai. Atnaujintame biudžete buvo rasta galimybė ketvirtadaliu – 5 mln. eurų – padidinti valstybės biudžeto skiriamas lėšas neformaliojo ugdymo krepšeliui (šalia 20 mln. eurų, numatytų su pirminiu biudžeto projektu). Tai turėtų paskatinti savivaldybes skirti žymiai daugiau lėšų šiai savivaldybių savarankiškai funkcijai.

Siekiant plėsti transporto lengvatų sistemą, tam kitąmet papildomai skiriama 6,5 mln. eurų (lėšos numatytos nuo 2025 m. balandžio 1 d., kai bus priimti atitinkamų įstatymų pakeitimais). Patobulintame biudžeto projekte papildomos lėšos (3,5 mln. eurų iš minėtų 6,5 mln. eurų) skirtos visiems žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, vykstant tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleiviniais traukiniais. Pirminiame biudžeto projekte jau buvo numatytos lėšos lengvatoms vaikams, juos lydintiems asmenims bei nukentėjusiems asmenims (dalyvavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime; atlikusiems būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, Afganistane).

Kitąmet 799,8 mln. eurų skirta dirbančiųjų pajamų didinimui. Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurai – atiteks mokytojų, dėstytojų, mokslininkų bei kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų skirti medikų atlyginimams kelti, 112,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių, policijos pareigūnų, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti. Skaičiuojama, kad, lyginant su 2024 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo 2025 m. rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai taip pat nuo rugsėjo – 164 eurais (8,2 proc.).

Kitąmet minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 12,3 proc. nuo 924 iki 1 038 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 68,97 eurų pajamų augimą „į rankas“ mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.

Parama pažeidžiamiausiems 2025 m. papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, bus skiriama 425 mln. eurų. Vienišo asmens išmoka kitąmet didės 10,6 proc. iki 42,29 eurų (šią išmoką gauna apie 230 tūkst. žmonių). Taip pat biudžete numatyti sprendimai valstybinių pensijų bazės indeksavimui, mažų pensijų priemokoms ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimui, tam iš viso numatant 52 mln. eurų.

Senatvės pensijos kitąmet didės 12,7 proc., tam numačius 616 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 81 euro didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 640 eurų iki 721 eurų). Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių.

2025 m. Lietuva investuos beveik 3,6 mlrd. eurų į pažangą (per 3,2 mlrd. eurų sudaro ES programų lėšos ir apie 0,3 mlrd. eurų sudaro nacionalinės lėšos ES programų lėšų investicijoms į pažangą užtikrinti). Didžiausios investicijos – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirtos žaliajai pertvarkai, švietimui atiteks 263 mln. eurų, mokslui, verslui ir inovacijoms – 206 mln. eurų, skaitmeninei pertvarkai – 147 mln. eurų.

2025 m. valstybės biudžete numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). Lyginant su 2024 m. pajamos auga 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų.

Projekte numatyta beveik 23,1 mlrd. eurų valstybės biudžeto išlaidų (jos auga 12,1 proc. lyginant su 2024 m., arba beveik 2,5 mlrd. eurų).

Kitąmet augs ir savivaldybių pajamos – jos viršys 6,67 mlrd. eurų (lyginant su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.

Finansų ministerijos parengtame 2025–2027 m. biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarytų –3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola 2025 m. pabaigoje gali sudaryti 44,4 proc. BVP.

„G. ž.“ inform.