Pataria, kaip iš anksto užkirsti kelią prieššventiniam stresui

Didžiosios šventės sparčiai artėja. Artimiausiomis savaitėmis ant pečių gali nugulti daugiau atsakomybių nei įprastai – dovanų ieškojimas artimiesiems, nesibaigiančios užduotys darbe bei būsimų švenčių planavimas. Gruodį pasiduoti stresui ir perdegti yra labai paprasta, todėl vaistininkė Gabija Kruopytė dalinasi patarimais, kaip nepasiduoti prieššventiniam stresui.

 

Gruodį pervargti itin paprasta

Vis dažniau kalbama, kad ilgalaikis stresas neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą. Stresą pirmiausia išduoda nuolatinis nerimas, nuovargis, nemiga, padidėjęs kraujospūdis ir suprastėjusi nuotaika.

„Šiuo laikotarpiu vaistinėse sulaukiame ne tik peršalusių žmonių, bet ir tų, kurie susiduria su prieššventiniu stresu. Kai kurie teiraujasi apie vaistinius preparatus, kurie padėtų išsimiegoti ir suvaldyti nerimą, tačiau noriu patikinti – prieš griebiantis vaistų, patariama išbandyti natūralias priemones, kurios gali akivaizdžiai pagerinti savijautą“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.

Streso malšinimui – adaptogenai

„Adaptogenai – tai įvairūs augalai, o kartais ir grybai, kurie aprūpina mūsų organizmą antioksidantais, apsaugo nuo uždegimų ir stiprina imunitetą. Visgi, pastaruoju metu jie geriausiai žinomi dėl stresą mažinančių savybių. Adaptogenai padeda organizmui atremti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį, tiek ir fizinį bei psichologinį stresą, taip pat gali įveikti nuovargį ir išspręsti miego problemas“, – teigia G. Kruopytė.

Vaistininkė įvardija, kad daugiausiai adaptogeninių savybių turi šie augalai ir grybai – ašvaganda, kordicepsas, gericijus, taip pat Azijos, Amerikos ir Peru ženšeniai. Anot jos, norint įsisavinti pakankamą kiekį adaptogenų, patariama rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra būtent šie augalai ir grybai.

Įsitikinkite, ar jums netrūksta magnio

Magnis dažnai prisimenamas tada, kai pradeda traukti mėšlungis. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad jis itin svarbus ir mūsų nervinei sistemai: „Reguliariai vartojamas magnis gali palengvinti patiriamą nerimą, kadangi jis padeda kontroliuoti mūsų antinksčiuose išsiskiriantį hormoną – kortizolį. Kortizolis išsiskiria stresinėse situacijose, siekdamas mums padėti jas įveikti. Jis kaip ir adrenalinas suteikia papildomų jėgų norint kovoti pajutus pavojų. Tačiau nuolat išsiskiriant per dideliam jo kiekiui, pradedame susidurti su kankinančiu nerimu, todėl čia gelbėja magnis, kuris kontroliuoja kortizolio išsiskyrimą organizme“, – pasakoja G. Kruopytė.

Vaistininkė priduria, kad įveikti nerimą magniui gali padėti B grupės vitaminai bei tokios žolelės kaip valerijonas, apyniai arba gudobelė.

Reguliari mankšta – geros savijautos pagrindas

Reguliari mankšta ar netgi paprasčiausias pasivaikščiojimas gali turėti teigiamą poveikį streso ir nerimo mažinimui.

„Aktyvi fizinė veikla skatina endorfinų gamybą, kurie dar kitaip yra vadinami laimės hormonais. Dėl to pasportavus mūsų nuotaika gali pagerėti. Taip pat sportas arba ilgesnis pasivaikščiojimas ypatingai gali padėti tiems, kuriems sunku užmigti. Vakare, bet ne vėliau nei 2–3 valandas iki miego, skirkite laiko aktyvesniam judėjimui – tai gali pagreitinti užmigimo laiką bei pagilinti patį miegą“, – pataria vaistininkė.

„G. ž.“ inform.