Svarbu ne metai mūsų gyvenime, bet gyvenimas mūsų metuose!

Vaidutė SAKOLNIKIENĖ

LPS „Bočiai“ Ukmergės rajono bendrijos pirmininkė

 

Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Ukmergės rajono bendrija vykdo projektą „Palydint vasarą 2024“, kurį finansuoja Ukmergės rajono savivaldybė pagal patvirtintą LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą. Projekto paskirtis – stiprinti bendruomeninių organizacijų veiklą bei skatinti Ukmergės rajono bendrijų susitelkimą.

Įpusėjus rudeniui, spalio 17-ąją, Kultūros centro šokių salėje vyko renginys, skirtas bendrystei tarp pagyvenusių žmonių, kurių sociumas nėra aktyvus ir kurie kartais jaučiasi visuomenės užribyje. Bėgant metams fizinis kūnas sensta, bet širdis lieka jauna. Tai – ne dainos žodžiai, tai – gyvenimo tiesa, patvirtinta patirtimi. Žmonėms reikia bendravimo, senjorai nori būti reikalingi, nori keliauti, sportuoti, pažinti, jie taip pat nori pasaulį matyti šviesos spalvomis.

Ukmergės bočių vykdomo projekto „Palydint vasarą 2024“ tikslas – suburti, sušildyti, apsaugoti, supažindinti mūsų žmones su rajono ir Lietuvos senjorinio amžiaus bendraminčiais. Su tais, kuriems namų erdvės – per mažos, o serialai nebeįdomūs, kurie nori būti reikalingi ir aktyvūs, geidžia bendrauti, susitikti, nes bendrystė „pakrauna“ ir „užveda“.

V. Sakolnikienė (trečia iš kairės) su bendraminčiais.

Džiaugiamės, kad mūsų idėją palaikė ir kartu šventėje dalyvavo bičiuliai iš LPS Druskininkų bendrijos „Bočiai“ (pirmininkė Zita Joana Jančiauskienė), Pasvalio rajono bendrijos (pirmininkė Vida Vegienė), Kėdainių rajono (pirmininkas Kęstutis Nekrošius), taip pat ukmergiškiai iš Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA), kuriai vadovauja Janina Kuprijaškina, Ukmerges rajono neįgaliųjų draugijos (pirmininkė Zita Kviklienė), Ukmergės Trečio amžiaus universiteto (dekanė Liucija Dzigienė).

Ačiū globėjams, kurie neabejingi pagyvenusių žmonių problemoms, kuriems svarbu, kuo gyvena Ukmergės žmonės, savo darbingus metus išdalinę kraštui!

Šventė buvo šiltai nuoširdi, žmogiškai išdidi, nes mes šokome, dainavome, vienas kitą vaišinome savo paruoštais ir atsineštais įvairiais gardėsiais, dalinomės bendrijų patirtimis, ateities įžvalgomis, džiaugėmės ir grožėjomės vienas kitu, o svarbiausia – visi dainavome bendrą dainą ir laikėme Lietuvą ant rankų!

Nuoširdžiai dėkoju rajono merui Dariui Varnui, buvusiai rajono Tarybos narei, dabar Seimo narei Indrei Kižienei, Savivaldybės tarybos sekretoriui Dariui Krogertui.

Renginyje apsilankė I. Kižienė ir D. Krogertas.

Ačiū tariu visiems dalyvavusiems! Juk, kaip skelbia Tibeto išmintis, niekada nežinai, kas ateis rytoj – kitas rytas ar kitas gyvenimas.

Lapkričio 28-ąją, tęsdami projektą „Palydint vasarą 2024“, vėl susibūrėme bendrai šventei. Smagu, kad bendrystės ribos išsiplėtė. Kultūros centre vykusiame renginyje kartu dalyvavo ukmergiškiai – Trečio Antakalnio kaimo vokalinis ansamblis „Retro“ (vadovas Marius Mikučionis), pedagogų klubas „Dar ne ruduo“ (pirmininkė Marija Šapauskienė). Taip pat atvyko bičiuliai iš Raseinių rajono (pirmininkė Dalytė Raudonienienė) su ansambliu „Ramūs monai“, iš Vilniaus miesto Bočų bendrijos (pirmininkė Vilija Turienė) su šokių grupe „Retro“, bočiai iš Jonavos rajono (pirmininkas Vytautas Bareika) su kapela ir vokaliniu ansambliu „Dobilas“.

Praeitame renginyje, spalio 17-ąją, palydėję vasarą, šįkart šventėme šv. Kalėdų laukimą, linkėdami vieni kitiems sėkmės ir sveikatos dienų, žinodami, kad žmogus keičiasi dėl dviejų priežasčių: arba jam atsivėrė akys, arba todėl, kad užsidarė širdis. Juk svarbu ne metai mūsų gyvenime, bet gyvenimas mūsų metuose!..

Visose šventėse skamba choro „Bočiai“, kuriam vadovauja M. Barkauskienė, dainos.

Nuoširdų ačiū tariame ne tik svečiams, bet ir Ukmergės bočių bendrijos chorui „Bočiai“ ir vyrų choro grupei, gyvuojantiems jau 30 metų, bei nepailstančiai jų vadovei Marijai Barkauskienei.

Girdėdama visų dalyvių padėkas ir šiltai visus apkabindama supratau, kad renginys pavyko! Susirinko žmonės, norintys dainuoti himną Gyvenimui ir dėkoti Dievui, kad šokis bei daina ne tik suvienija, bet ir pratęsia mūsų metus. Anot poeto Justino Marcinkevičiaus, „prigyja nulaužta obels šaka, ir vaiko lopšį vėl po ja kabinam, matai – sakau, kad pabaigos nėra…“

Dėkodama visiems už dalyvavimą, pagalbą, geras emocijas, linkiu nešti aukštai iškėlus Gerumo, Taikos, Kalbėjimo ir Susikalbėjimo vėliavas. Juk kas, jei ne mes, žmonės su gyvenimo patirtimi, turime skleisti žinią pasauliui, kad artėjančios šv. Kalėdos uždegs kiekvienuose namuose Santarvės ir Šviesos žvakelę! Palaimingo švenčių laukimo visiems!!!