Pagalba ir apsauga nuo smurto

„Policijos pareigūnai aiškinasi smurto prieš nepilnametę atvejį. Įtariama, kad per dvi dienas tas pats asmuo prieš keturiolikos metų mergaitę ranką kėlė du kartus.“ „Reaguojant į moters (gim. 1955 m.) gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir galimo grasinimo šaunamuoju ginklu, spalio 27 d. 0 val. 10 min. įvykio vietoje rinktinės „Aras“ pareigūnai sulaikė neblaivų (1,71 prom.) vyrą (gim. 1962 m.)“. „Vilniaus policija sulaikė teisėsaugai žinomą 40-metį A. T., kuris pastaruoju metu persekiojo ir terorizavo vilnietę, nepanorusią su juo užmegzti santykių.“

Tai tik trumpos ištraukos iš viešojoje erdvėje kelių skelbtų pranešimų, liūdnesnės statistikos, tačiau panašaus pobūdžio žinučių perskaitome arba išgirstame per žinias kiekvieną dieną. Kiek mus jos paliečia, ar apie tai mąstome, galvojame?

Tarp kalendoriuje esančių atmintinų dienų esanti lapkričio 25-oji, Kovos su smurtu prieš moteris diena primena, kad bet kokios formos ir prieš bet kokį asmenį naudojamas smurtas vis dar gajus visuomenėje. Lietuva nėra išimtis, tokia problema egzistuoja ir kitose šalyse. Visgi, ne vien moteriškos lyties skaudžios patirtys turėtų skatinti visuotinį nepakantumą bet kokioms neigiamoms apraiškoms ir šių vertybių puoselėjimas priklauso nuo mūsų visų pačių, nuo pat mažiausių grupių iki valdžios atstovų: šeimos narių, kaimynų, praeivių, pareigūnų, institucijų. Jeigu matome, jaučiame, girdime, kad smurtaujama, nevengiama patyčių, kiekvienas turėtume nelikti abejingais. Ir tik bendromis pastangomis, žingsnis po žingsnio galime kurti visiems saugią aplinką, kurioje bet koks negatyvus elgesys nebūtų toleruojamas, o nukentėjusieji nevengtų kreiptis pagalbos ir ją gautų iš mūsų visų.

Daugiau nei 10 metų Lietuvoje taikomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, numatantis, kad nusikaltimas prieš šeimos narį yra nusikalstama veika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė. Gausu įvairių publikacijų, informacijos apie teikiamas pagalbos priemones smurtą patiriančioms aukoms, tačiau praktikoje šios nusikalstamos veikos ne visuomet atkleidžiamos ir žinomos. Nuolat ieškoma priemonių, kaip efektyvinti pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam ar patyrusiam asmeniui, gerinant ne tik teisinę aplinką, bet įtraukiant į procesus ir įvairias institucijas, visuomenines organizacijas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 20 akredituotų organizacijų, galinčių teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nukentėjusiems, todėl smurtą patyrusios aukos turėtų nebijoti pasinaudoti teikiamomis galimybėmis, apsauga.

Situacija, susijusi su pagalba smurto aukoms, gerėja. Nors skaudžių situacijų, kurias tenka išgyventi smurto aukoms vis dar išlieka, tačiau galima pasidžiaugti, kad yra tam tikrų teigiamų poslinkių procesuose, kurie įvyksta po tokių neigiamų patirčių. Paprašyti palyginti situaciją dabar ir tai, kaip buvo prieš keletą metų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatai, kurie dažniausiai susiduria su tokiomis situacijomis, teigia: „Padėtis iš tikrųjų pasikeitė. Gavus informaciją apie įvykį, sureaguojama labai greitai. Jei nukenčia ir nepilnamečiai vaikai, į įvykio vietą atvyksta ne tik policijos pareigūnai, bet ir Vaiko teisių apsaugos specialistai, psichologai. Siekiama nukentėjusiems suteikti pagalbą ne tik dėl patirto smurto, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir jų psichologinei būklei bei tolesnei reabilitacijai.“

Smurtą patyrusioms moterims ir kitiems nukentėjusiems asmenims yra numatyta galimybė kreiptis ir dėl teisinės pagalbos, kompensuojamos valstybės lėšomis. „Svarbu, kad valstybėje siekiama sukurti kuo svaresnę pagalbos sistemą, apimančią ne tik psichologinę pagalbą, kitas prevencines priemones, bet ir teisinę apsaugą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Galime džiaugtis, kad jau šiais metais prasidėjo advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, parengimas. Tikimės, kad aukoms teikiamos paslaugos bus efektyvesnės ir kokybiškesnės, pajusime teigiamą poslinkį žmogaus teisių apsaugos stiprinimo srityje. Nors yra dar daug tobulintinų procesų, tačiau, mano nuomone, šiai problemai skiriamas didelis dėmesys. Taip pat labai svarbu, kad patys nukentėjusieji nebijotų ir būtų aktyvūs apsaugodami savo, o neretais atvejais – ir vaikų interesus“, – pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.

Jei patirčiau smurtą – ką svarbiausia žinoti? Nors tikima, kad atsidurti tokioje situacijoje tikrai neteks, tačiau visuomet geriau iš anksto turėti informacijos tiek apie savo teises, tiek ir procesą, kaip pasinaudoti valstybės teikiama pagalba. Svarbu žinoti ir tai, jog nukentėjusiesiems antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas. Patyrus smurtą ir pageidaujant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, reikia pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą dėl paslaugų suteikimo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimą, kuriuo pagalbos prašantis asmuo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamosiose bylose. Prieš kreipiantis į įstaigą dėl antrinės teisinės pagalbos paslaugų yra galimybė pasinaudoti teise į nemokamą pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teisinė pagalba yra teikiama savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Kasmet tokiose bylose valstybės garantuojama teisinė pagalba, administruojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, smurtą patiriantys asmenys pasinaudoja daugiau nei 60 atvejų, tačiau, atsižvelgiant į smurto atvejų statistiką, tik maža dalis kreipiasi tokios pagalbos.

Lietuvoje veikia nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia plataus spektro kompleksinę pagalbą nukentėjusiems asmenims. Svarbiausia, kad smurtą patiriančios moterys, vaikai, vyrai nebijotų ir nedelstų kreiptis, nelaukiant, kol grėsmės lygis taps pavojingu gyvybei ir paliks negrįžtamas pasekmes.

Jeigu patiriate smurtą artimoje aplinkoje arba pažįstate asmenis, kurie tai patiria, nebijokite kreiptis į policiją. Kai pagalba reikalinga skubiai, galima kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 į policiją ar per policijos elektroninių paslaugų sistemą http://www.epolicija.lt/ arba el. p. artimas.smurtas@policija.lt, greitąją pagalbą arba į Specializuotos pagalbos centrą, kuris veikia visoje Lietuvoje. Pagalba (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, aprūpinimo būtiniausiais daiktais, laikino apgyvendinimo suteikimo, psichologinė, teisinė konsultacija) teikiama telefonu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ir kitomis pagal galimybes elektroninėmis priemonėmis.

Informaciją apie specializuotos pagalbos centrų kontaktus galima gauti policijos informacijos numeriu 8 700 60000 arba skambinti tiesiogiai telefonu 8 700 55516. Taip pat išsamesnę informaciją galima rasti internete adresu https://www.specializuotospagalboscentras.lt/.

Informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti svetainėje adresu https://vgtpt.lrv.lt/lt/.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parengta informacija