Jono Basanavičiaus mokykla tarpukariu.

„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Jaunimas

Jono Basanavičiaus gimnazija mini 85 metų jubiliejų

1939 m. iškilusi trylikos komplektų Ukmergės pradžios mokykla – viena iš didžiausių ir moderniausių pradžios mokyklų, pastatytų tarpukario Lietuvoje.

Kaip teigia lietuvių architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis, nors šios mokyklos statyba atsiėjo pigiau nei kitapus gatvės įsikūrusios, 1938 metais iškilusios Antano Smetonos gimnazijos, tačiau už statybas taip pat sumokėta įspūdinga suma – 420 tūkst. litų. Taigi, abejų mokyklų kompleksas miestui atsiėjo gerokai daugiau nei milijoną litų.

„Tuo metu tai įspūdinga suma, investuota į švietimo infrastruktūrą. Nors gimnazijos ir pradžios mokyklos projektas nebuvo ruoštas kartu, tačiau kartu šie objektai sudaro viena iš įspūdingiausių edukacinės paskirties kompleksų tarpukario Lietuvoje“, – teigia dr. V. Petrulis.

Vyksta tuometinės Ukmergės pradžios mokyklos statyba, 1938 metai.

Mokyklos statyba buvo nušviesta pagrindiniuose valstybės dienraščiuose. Antai 1938 m. „Lietuvos aide“ rašoma: „Šiais metais bus užbaigti visi mūro darbai ir uždengtas stogas. Žiemą bus paruošta medžiaga vidaus įrengimams.“ Įdomu, kad mokykla pristatoma ne tik kaip moderni, su „visais šių dienų patogumais ir privalumais“, tačiau taip pat ir su „patalpomis turistams“. Panašią funkciją turėjo Vlado Jurgučio mokykla Palangoje, patalpos turistams buvo numatytos ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje.

1939–1940 metais mokykloje buvo 18 klasių, jose mokėsi 635 mokiniai, dirbo 34 mokytojai.

1940 metais, kai Lietuva buvo prijungta prie Sovietų Sąjungos, mokykloje įvyko didelės permainos: buvo panaikintos tikybos ir filosofijos pamokos, o vietoj jų įvestas darvinizmas ir kitos materialistinės pakraipos pamokos.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, hitlerinė okupacija (1941–1944 m.) labai sutrikdė mokyklos veiklą. Dalį patalpų savo reikmėms perėmė vokiečių kariuomenė. Čia buvo įkurtas sandėlis, o mokiniai priversti mokytis kituose miesto pastatuose. Mokykla buvo suniokota.

1944 m. mokykla atstatyta ir tapo berniukų gimnazija, 1949 metais – Ukmergės I–oji berniukų vidurinė mokykla.

Nuo 1954 metų mokykla tapo mišri, nes iš antrosios vidurinės mokyklos į šią mokyklą buvo perkeltos mokytis ir mergaitės.

1962 metais pastatytas 9 klasių priestatas.

1962 metais pastatytas 9 klasių priestatas.

Nuo 1965–1966 mokslo metų I-ojoje vidurinėje mokykloje pradėtas dėstyti sustiprintas anglų kalbos kursas. Mokykloje dirbo pedagogai, atidavę visą savo gyvenimą vaikams: S. Taškūnas, R. Sriogis, B. Strazdas, G. Jakaitienė, A. Kiubarienė, J. Kviesulaitis, Z. Mažeikaitė, A. Pakėnaitė ir daugelis kitų.

1989 metais mokyklai grąžintas dr. Jono Basanavičiaus vardas.

2000-iais įvestas profilinis mokymas. Mokyklą yra baigę daugiau nei 2 000 abiturientų.

Nuo mokyklos įkūrimo iki šių dienų gimnazijai vadovavo trylika direktorių: 1939–1944 m. Anicetas Senkus, 1944–1945 m. Petras Čiurlys, 1945–1947 m. Stasys Vitkauskas, 1947–1949 m. Nikodemas Judickas, 1949–1951 m. Marijonas Nekrašas, 1951–1952 m. Domas Petrauskas, 1952–1958 m. Juozas Dambrauskas, 1958–1968 m. Aleksandras Rakauskas, 1968–1986 m. Kazimieras Andziulis, 1986–1990 m. Antanas Šleikus, 1990–2000 m. Kęstutis Motiejūnas, 2000–2006 m. Valdemaras Minderis, 2006–2022 m. Valentinas Gendvilis, nuo 2022 m. Saulius Grigas.

Ukmergės rajono tarybos 2008-03-27 d. sprendimu, mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

Paruošė Loreta EŽERSKYTĖ

Jono Basanavičiaus gimnazijos ir Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas