Bebrai paupyje verčia medžius

Nijolė STUNDŽIENĖ

Į redakciją skambinusi ukmergiškė piktinasi dėl bebrų daromos žalos – paupyje graužiamų medžių. Moteris sakė, jog vaikščiodama Šventosios upės pakrantėmis pastebėjo daug jau nuverstų medžių bei krūmų. Skaitytojos nuomone, dėl šių gyvūnų yra darkomas kraštovaizdis.

„Jei niekas nesiims priemonių juos suvaldyti ir reguliuoti populiacijos, netrukus paupyje neturėsime medžių, nes visus nugrauš bebrai, pakrantėje išraus urvus ir užtvenks upę… Pažiūrėkit, kas vyksta saloje prie pėsčiųjų tilto bei Mirabelių take. Ten verčiami didžiausi medžiai“, – kalbėjo ukmergiškė.

Moters nuogąstavimus išsakėme Ukmergės miesto seniūnijos seniūnui Žilvinui Dirsei. Seniūnas patvirtino, jog ir jis sulaukė sunerimusių gyventojų nusiskundimų, matė ir socialiniuose tinkluose ukmergiškių paviešintas nuotraukas. Vis tik, kaip teigė Ž. Dirsė, jis neskubės imtis priemonių.

„Paupyje vyrauja natūrali gamta. Jei saugodami medžius pradėsime naikinti bebrus, pažeisime jų teises. Bebrai yra laukiniai gyvūnai – ir jie turi teisę gyventi“, – kalbėjo seniūnas.

Jis pridūrė, jog pagal Medžiok-lės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytą tvarką bebrus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios. Tačiau paupys yra miesto teritorijoje, todėl medžiotojai šiuos gyvūnus gali medžioti tik be šaunamųjų ginklų. Be to, dėl bebrų gaudymų spąstais reikėtų derinti su aplinkosaugininkais.

„Šventosios paupys, siekiant išsaugoti vertingiausias natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis, patenka į „Natura 2000“ Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklą, – situaciją komentavo seniūnas. – Draustinyje viskas turi vykti natūraliu būdu. Dėl bebrų populiacijos mažinimo reikėtų konsultuotis su specialistais“.

Anot Ž. Dirsės, jis iš gyventojų sulaukė pasiūlymo saugantis nuo bebrų prie upės augančius medžius apsukti metaliniu tinklu. Tačiau dėl šio apsaugos būdo taip pat reikėtų tartis su gamtosaugininkais.

Seniūno teigimu, jei būtų pastebėta, kad bebrų daroma žala išties didėja, seniūnija galėtų svarstyti imtis papildomų priemonių medžiams apsaugoti.

Žiniasklaidoje skelbiama, kad upinis bebras yra veiklus ištisus metus. Ramiuose vandens telkiniuose maitinasi dieną, kitur – tik vėlai vakare arba naktį. Vandenyje šie gyvūnai išsikasa urvus su keletu angų. Žemumose stato 1,5–2,5 m aukščio ir iki 3–5 m skersmens namelius. Vandens lygiui reguliuoti įrengia užtvankas.

Bebrai yra monogamai, gyvena šeimomis su pirmųjų ir antrųjų metų jaunikliais. Poruojasi sausio–kovo mėnesiais, vaikus veda gegužės–birželio mėnesiais.

AUTORĖS nuotrauka