Kuo pavojinga pasiutligė ir kaip nuo jos apsisaugoti?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus specialistai kasmet užregistruoja per pusšimtį į medikus besikreipiančių asmenų, kurie buvo sužaloti gyvūnų. Šie sužalojimai yra pavojingi dėl pasiutligės grėsmės.

NVSC Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus duomenimis, šiemet sausio–rugsėjo mėn. medicinos pagalbos kreipėsi 52 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, 2023 m. – 62, 2022 m. – 60, 2021 m. – 55. Kasmet žmonės dažniau nukenčia nuo naminių gyvūnų – šunų ir kačių.

Pasiutligė yra paplitusi daugiau nei 150 šalių ir teritorijų – daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Tad keliaujant į šiuos endeminius žemynus išlieka didelė rizika užsikrėsti šia liga. Paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2007 m. Asmuo susirgo keliaudamas po Indiją, kur jam įkando nepažįstamas šuo.

Pasak specialistų, pasiutligės inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt. Pirmieji pasiutligės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens ir oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, pereinama į komą ir baigiasi mirtimi.

Dažniau nukenčia nuo šunų ir kačių

Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnė rizika kyla, jeigu užsikrėtęs gyvūnas įkando į nuogą kūną, o ne per rūbus. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui galvos srityje, pažeidžiamas veidas. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.

Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta ir sistemingai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus su susilpninta vakcina efektyviai sumažino pasiutligės paplitimą šalyje. Paskutinis gyvūno (lapės) pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2018 m. rudenį prie Baltarusijos pasienio. Nuo 2019 m. gamtinių pasiutligės židinių nustatyta nebuvo, todėl 2021 m. Lietuva pripažinta laisva nuo pasiutligės viruso cirkuliavimo šalimi.

Gyvybę gali išgelbėti skiepai

Specialistai primena, kad įkandus, įdrėskus bet kokiam gyvūnui, žmogus nedelsdamas turėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, kur medikas, įvertinęs galimą riziką, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą. Šiemet (sausio–rugsėjo mėn.) Ukmergės rajone pasiutligės poekspozicinė imunoprofilaktika buvo skirta 29 asmenims (56 proc. visų besikreipusiųjų), 2023 m. – 44 asmenims (71 proc. visų besikreipusiųjų).

Todėl visuomenės sveikatos specialistai ragina darbdavius profilaktiškai nuo pasiutligės paskiepyti tuos darbuotojus, kuriems yra didelė rizika užsikrėsti šia liga, pavyzdžiui, veterinarus, miškininkus, medžiotojus, dresuotojus, asmenis, dirbančius gyvūnų prieglaudose ar laboratorijose bei kitus, galinčius turėti sąlytį su pasiutlige.

Augintinių skiepijimas – efektyvi prevencijos priemonė. Šunys, katės ir šeškai turi būti skiepijami nuo pasiutligės kasmet. Skiepijant augintinius, sumažinama pasiutligės rizika ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.

Kaip elgtis, jei sužalojo gyvūnas?

Jeigu įkando/įdrėskė gyvūnas, būtina žaizdą nuplauti vandeniu su muilu, ją dezinfekuoti ir kuo greičiau kreiptis į medikus, juos informuoti apie įvykį bei aplinkybes. Gydytojas galės apžiūrėti žaizdą ir įvertinti užsikrėtimo pasiutlige riziką. Jeigu galima nustatyti, koks gyvūnas sužalojo, ir surasti jo šeimininką, tuomet NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai stebės gyvūną 14 dienų, kad įsitikintų, ar jis neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas laukinis arba neturi jį prižiūrinčių šeimininkų, nukentėjusiam asmeniui paskirs skiepus nuo pasiutligės.

„G. ž.“ inform.