Nijolė STUNDŽIENĖ
Lapkričio 6-ąją eidama 90-uosius metus mirė žymi lietuvių tautosakininkė, viena iš svarbiausių lietuvių tautosakos tyrinėtojų, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, mūsų kraštietė Bronislava Kerbelytė. Ji Amžino poilsio atguls savo gimtinėje, senosiose Rečionių kaimo kapinaitėse.
B. Kerbelytė gimė 1935 m. sausio 27 d. sename gatviniame Rečionių kaime, netoli Ukmergės, profesorės žodžiais, „labai geroje aplinkoje“.
Minint tautosakininkės 70-metį straipsnio „Pasakų išminties skleidėja“ autorės humanitarinių mokslų daktarės Edita Korzonaitė ir Jūratė Šlekonytė pasidalino B. Kerbelytės prisiminimais iš vaikystės: „Senelė vakarais anūkei pasakodavo senelio nuotykius (iš tikrųjų – tradicines sakmes). Mokykloje mergaitės polinkį humanitariniams mokslams padėjo atskleisti čia dirbę puikūs pedagogai. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Pranė Jokimaitienė įskiepijo meilę poezijai, skatino rašyti eilėraščius ir pranašavo poetės kelią. Nors, kaip prisimena profesorė, jai geriau sekęsi rašyti feljetonus, iš kurių kvatodavosi visa mokykla. Visam gyvenimui įsiminė mokytojo Kazio Pečiulio asmenybė. Kaip tik šis mokytojas, po pamokų skaitydamas vaikams brolių Grimų pasakas, įvedė ją į pasakų pasaulį. Tiesa, pačia pasakų knyga teko nusivilti, nes ji buvusi be paveikslėlių. Galbūt todėl profesorė ilgai puoselėjo svajonę išleisti gražiai iliustruotą pasakų rinkinį. Noras išsipildė po daugelio metų, sudarius stebuklinių pasakų knygą „Gyvasis vanduo“, kurią puikiai iliustravo dailininkė Irena Žviliuvienė. Knygą, lyg padėką pirmajam mokytojui, padovanojo ilgai ieškotam, tačiau vis dėlto rastam vaikus ir savo darbą mylinčiam paprastam Lietuvos mokytojui – tokiam, koks buvo Kazys Pečiulis…“
Baigus mokyklą B. Kerbelytei dvejonių ir svarstymų nebuvo – ji nusprendė studijuoti filologiją. Laimingas atsitiktinumas atvedė į Maskvos M. Lomonosovo universiteto Filologijos fakultetą, kuriame buvo vienintelė tuometinėje Tarybų Sąjungoje Folkloristikos katedra.
1958 m. baigė mokslus ir grįžo į Lietuvą. 1989 m. ji tapo filologijos mokslų daktare.
1958–2000 m. B. Kerbelytė dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. pervadintas į Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą).
Sunku ir išvardinti visus B. Kerbelytės darbus. Ji sukūrė naujovišką struktūrinę semantinę folkloro tekstų analizės ir aprašymo metodiką, kuri leido giliau suprasti bei nagrinėti tautosakos kūrinius. Mokslų daktarė susistemino apie 85 000 lietuvių pasakojamosios tautosakos kūrinių variantų, sukurdama neįkainojamą šaltinį būsimiems tyrinėtojams.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro archyvo nuotr.
Kraštietė išleido daugybę reikšmingų veikalų, tarp kurių „Lietuvių liaudies padavimai“ (1970), „Lietuvių liaudies pasakos“ (1978), „Gyvasis vanduo“ (1989), „Lietuvių liaudies anekdotai“ (1994), „Lietuvininkų žodis, su kitais“ (1995), „Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai“ (1999), „Lietuvių folkloro chrestomatija“ (1996), „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas“ (3 tomai, 1999–2002), „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ (2011) ir kt.
1995–2009 m. B. Kerbelytė dėstė Vytauto Didžiojo universitete, kur 1999 m. tapo profesore, perduodama savo žinias naujoms tautosakininkų kartoms.
Mokslininkė parašė arba su kitais autoriais parengė daugybę veikalų, skirtų lietuvių ir kitų tautų liaudies padavimams, pasakoms, epams, išleido visą seriją su šiomis temomis susijusių mokomųjų knygų.
B. Kerbelytė nuo 1989 m. buvo Tarptautinės pasakojamojo folkloro tyrimų draugijos narė, o jos darbai sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo. Jos sukurta metodika ir tyrimai iki šiol daro didelę įtaką folkloro studijoms ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Poetas Vladas Braziūnas, sužinojęs apie B. Kerbelytės mirtį, savo „Facebook“ puslapyje pasidalino prisiminimu iš studijų metų, iš anuometinio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos laikų įsimintu įspūdingu epizodu, kai viename iš susitikimų ar mokyme prieš ekspedicijas B. Kerbelytė pasakojo „kaip prie jos, perskaičiusios pranešimą tarptautinėje konferencijoje (ar ne brolių Grimų žemėje), kolegos tautosakos specialistai ėjo su neslepiamu pavydu kaip prie išskirtinės šalies atstovės: jiems kaip stebuklas atrodė, jog pas mus dar įmanoma užrašyti gyvosios tradicijos pavyzdžių – autentiškų pasakų, natūraliai tebeperduodamų iš lūpų į lūpas!.. Daugelyje Europos šalių pasakos jau seniai begyvavo – tik literatūrinės!..“
Mokslininkės netektis yra didžiulis praradimas Lietuvos mokslui ir kultūrai. Jos darbai ne tik išsaugojo neįkainojamą lietuvių tautosakos paveldą, bet ir suteikė naujų įžvalgų apie mūsų tautos dvasinį turtą.
Folkloristę, prof. habil. dr. B. Kerbelytę, prieš dešimtmetį šventusią 80 metų jubiliejų, kalbinęs jos mokinys prof. dr. Rimantas Balsys straipsnyje „Kiek daug baltų kelių, kuriais norėtųsi eiti!..“ klausė: „Rečionys, Kurėnų ežeras, Mūšelė ir Mūša, Mokų akmenys Šventosios pakrantėje… Koks gimtinės vaizdas ryškiausiai įsirėžė į Jūsų atmintį?
B. Kerbelytė su kitais tautosakininkais plaukia valtimi upe.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo nuotrauka
Ji tuomet atsakė: „Prisimenu tėvų sodybą, ypač trobą, kurią palikau 1953 metais. Trobos nebėra (tą vietą užklojo greitkelis), bet sapnuose dažnai grįžtu į tokią, kokia ji buvo. Stebiuosi, kodėl taip ilgai neparėjau, kodėl negirdžiu žingsnių ir durų girgždėjimo. Prisimenu kiekvieną Mūšelės vingį ties mūsų pieva. Vasarą šokdavau į ją ir, vos pabudusi, ir dieną, o vakare mirkydavau pavargusias ir ražienų subraižytas kojas. Dabar tai melioracijos griovys. Atsimenu, ką sėdavo ir sodindavo kiekviename tėvų žemės plote, sapnuose statau rugių gubas, raunu linus, grėbiu šieną, o pabudusi mąstau, kiek moku darbų, kurių niekam nebereikia. Atsimenu Rečionių kaimo sodybas. Jų buvo trylika, visose gyveno padorūs žmonės. Beveik visi turėjo pravardes: Paberžiai, Kajatai, Indreliai, Gudas, Gaidys… Oficialiai – visi Našlėnai. Dviejose sodybose gyveno Kerbeliai, jie taip ir buvo vadinami. Kurėnų ežeras tarsi čia pat, bet ten maudėmės tik sekmadieniais. Senelė ne kartą pasakojo, kaip tas ežeras atėjo debesimi ir nukrito, kai artojas jaučiui sušuko: „Kur eini!“ Šventąją pažįstu ties Ukmerge, o apie Mokus sužinojau tik tyrinėdama padavimus.“
„Gimtosios žemės“ kalbintas Vidiškių seniūnijos seniūnas Virgilijus Štaras sakė gerai prisimenantis susitikimą su šia žymia lietuvių tautosakininke. Prieš keletą metų B. Kerbelytė atvykusi į gimtinę kreipėsi į seniūną, norėdama Rečionių senosiose kapinaitėse pasirinkti sau kapavietę. Ji sakė, jog norėtų čia atgulti Amžino poilsio.
„Moteris atvyko lydima savo pusbrolio sūnaus, ukmergiškio Stasio Imbraso. Nustebino jos aiškus protas, ji pasakojo apie savo namus Rečionyse, tėvelius…“ – susitikimą prisiminė seniūnas.
Praėjusių metų sausį Bronislavos pasirinktoje kapavietėje buvo palaidotas jos gyvenimo draugas Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius habil. dr., etnologas, žymus folkloro tyrinėtojas Jurijus Novikovas. Šalia jo atguls ir B. Kerbelytės kremuoti palaikai.
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos
VDI ragina neatidėlioti atostogų planavimo
2025/02/18
Komentarų (0)
Aktualijos
Patvirtinti susietosios pajamų paramos už gyvulius dydžiai
2025/02/18
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi
Siūlau sudaryti galimybę vartotojams grįžti į visuomeninį elektros tiekimą
2025/02/14
Komentarų (5)
Aktualijos, Naujausi
Lietuvos NT vertė padidėjo beveik dešimtadaliu – iki 205 mlrd. eurų
2025/02/14
Komentarų (0)
Aktualijos
Draudžiama žvejoti lydekas
2025/02/12
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi
Politikai susitiko su Balelių kaimo verslininkais
2025/02/10
Komentarų (2)
Ledas gali būti labai pavojingas
2025/02/17
Komentarų (0)
Paminklas ainiams rodys, kaip branginame laisvę…
2025/02/15
Komentarų (0)
Sergančiųjų rajone tik daugėjo
2025/02/14
Komentarų (0)
Bedarbių padaugėjo ir Ukmergėje
2025/02/13
Komentarų (12)
„Lidl Lietuva“ praėjusius metus užbaigė siūlydama aukščiausią atlyginimą sektoriuje
2025/02/12
Komentarų (0)
Vienur šilumos energijos kainos sumažėjo, kitur – padidėjo
2025/02/12
Komentarų (0)
VMVT ragina naminius paukščius laikyti dengtuose aptvaruose
2025/02/10
Komentarų (0)
Savivaldybė perima dar vieną kelio atkarpą
2025/02/09
Komentarų (1)
Sergamumas intensyvėja ir Ukmergėje
2025/02/09
Komentarų (0)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Naujausi, Žmonės
Visuomenės sveikatos specialistei – metų apdovanojimas
2025/02/15
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Tuoktis tampa nepopuliaru
2025/02/09
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Mes norime būti matomi
2025/01/30
Komentarų (2)
„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Naujausi, Žmonės
Nepataisomasis: minint kovotojo už Lietuvos laisvę monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo 100-metį
2025/01/28
Komentarų (0)
„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Naujausi, Žmonės
Paminėti 1945-ųjų sausį žuvę partizanai
2025/01/20
Komentarų (1)
„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Naujausi, Žmonės
Užugirio mokykla – Prezidento Antano Smetonos dovana gimtinei
2025/01/17
Komentarų (1)
Žygis į Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką
2025/02/06
Komentarų (0)
Trys kraštiečio ultramaratonininko patarimai, kaip išlaikyti ryžtą, kai kelias tampa sunkus
2025/02/04
Komentarų (1)
Ukmergiškis išrinktas „VAATC“ Metų darbuotoju
2025/02/02
Komentarų (12)
„Spiečiaus“ sėkmės istorijos: verslininkai savo kūrybą pavertė augančiais verslais
2025/01/27
Komentarų (0)
„Gerumo ir dalinimosi vertybės niekada neišeis iš mados“
2025/01/23
Komentarų (0)
Pagerbė laisvės gynėjų atminimą
2025/01/22
Komentarų (0)
Šventėje – padėkos ir sveikinimai
2025/01/15
Komentarų (2)
Kalbininko mokslinis kraitis – dovana Lietuvai, istorijai, mokslui
2025/01/13
Komentarų (0)
Atsisveikino su Ukmergės kraštotyros muziejaus direktore
2025/01/05
Komentarų (1)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Terasinės markizės komfortiškai kasdienybei ir stilingam eksterjerui
2025/02/17
Komentarų (0)
Įvairūs
Kaip pasirinkti geriausią oro kondicionierių?
2025/02/10
Komentarų (0)
Įvairūs
Kaip Microsoft 365 užtikrina jūsų duomenų saugumą?
2025/01/29
Komentarų (0)
Įvairūs
Akcizo grąžinimo paslaugos: Kodėl verta patikėti specialistams?
2025/01/29
Komentarų (0)
Įvairūs
Renkamės žaliuzes: ką svarbu žinoti?
2025/01/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Ar verta keisti įbrėžtą automobilio stiklą, ar pakanka remonto? Atsako mechanikas
2025/01/27
Komentarų (0)
Granito stalviršiai – gamtos dovana jūsų interjerui
2025/02/07
Komentarų (0)
Kokybiškos žieminės padangos – saugumo garantas kelionėms su šeima
2025/02/06
Komentarų (0)
Kodėl jūsų lūpos nusipelno geriau? Lūpų permanentas – grožio revoliucija!
2025/01/29
Komentarų (0)
Kelionės į Italiją – kelionė laiku atgal po kultūros lobynus
2025/01/29
Komentarų (0)
Hidroizoliacija stogams – profesionalų patarimai
2025/01/28
Komentarų (0)
HPL plokščių atsparumas ir ilgaamžiškumas: kodėl tai investicija, kuri atsiperka
2025/01/28
Komentarų (0)
Nuosava ar nutolusi saulės elektrinė. Kurią rinktis su APVA parama?
2025/01/27
Komentarų (0)
Ar tikrai apsimoka parduoti metalų laužą?
2025/01/27
Komentarų (0)
Top 5 sodo traktoriukai 2025 metams: geriausi pasirinkimai pagal kainą ir kokybę
2025/01/27
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra, Naujausi
Sulaukėme Alfo Pakėno knygos
2025/02/18
Komentarų (0)
Kultūra
Skambėjo klasikinės muzikos šedevrai
2025/02/17
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Pristatyta žymaus fotomenininko darbų paroda
2025/02/13
Komentarų (0)
Aktualijos, Kultūra, Naujausi
Įteikta pirmoji Zigmo Zinkevičiaus premija
2025/02/06
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Kraštiečiui pagerbti vykusioje konferencijoje dalyvavo ir „Pyniava“
2025/01/19
Komentarų (1)
„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Kultūra, Naujausi
Lėno miške paminėtos prieš 80 metų vykusios kautynės
2025/01/17
Komentarų (0)
Ukmergė vėl griaudės ritmais
2025/02/15
Komentarų (0)
„Vilkamirgės“ galerija sulaukė tarptautinio susidomėjimo
2025/02/14
Komentarų (0)
Laimos Dzigaitės „Žolynų psalmės“
2025/02/13
Komentarų (0)
Romualdas Požerskis: fotografija, kaip raktas į pasaulį ir save
2025/01/31
Komentarų (0)
Prisilietimas prie muzikos aruodų
2025/01/30
Komentarų (1)
Kunigas Benas Lyris: apie meilę, drąsą ir gebėjimą išlikti savimi
2025/01/23
Komentarų (0)
Trijų Karalių ir atsisveikinimo su eglute šventė Jasiuliškyje
2025/01/11
Komentarų (0)
Želvos senelių namų eglutė pelnė piniginį prizą
2025/01/10
Komentarų (0)
„Žemyna“ chorinės muzikos festivalyje
2024/12/24
Komentarų (0)