Ukmergės rinkėjams Seime atstovaus socialdemokratai Arūnas Dudėnas ir Indrė Kižienė

Loreta EŽERSKYTĖ

Sekmadienį, spalio 27-ąją, vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinis balsavimas. Šiuose rinkimuose Ukmergės rajonas pirmą kartą priskirtas dviem rinkimų apygardoms – Deltuvos šiaurinei ir Deltuvos pietinei. Tad šįkart ukmergiškiai rinko du Seimo narius.

Išankstiniais antro rinkimų turo balsavimo duomenimis, daugiau nei pusė atėjusių balsuoti Deltuvos šiaurinės (Nr. 49) apygardos rinkėjų – 6 475 arba 53,49 proc. dalyvavusiųjų – savo palaikymą išreiškė Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltam kandidatui, 41-erių Arūnui Dudėnui. Už jo konkurentą, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatą, taip pat 41 metų Tomą Tomiliną balsavo 5 078 arba 41,95 proc. apygardos gyventojų.

Deltuvos pietinėje (Nr. 61) apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė, 44 metų Indrė Kižienė sulaukė 8 244 balsų arba 53,61 proc. dalyvavusių rinkimuose rinkėjų palaikymo. Lietuvos regionų partijos kandidatui, 65 metų Jonui Pinskui savo balsą atidavė 6 496 apygardos rinkėjai arba 42,24 proc. dalyvausiųjų.

Apygardų rinkėjų balsai lėmė, kad į Seimą išrinkti ukmergiškiai socialdemokratai A. Dudėnas ir I. Kižienė. Ši politinė jėga iš viso iškovojo 52 mandatus. Šiuo metu kadenciją baigiančiame Seime socialdemokratai turi 14 mandatų.

Rinkėjai buvo aktyvūs

Deltuvos pietinę apygardą sudarė 42 apylinkės, iš jų devyniolika  – Anykščių, Maironio, J. Basanavičiaus, Kęstučio, Kauno, Smėlių, Krekšlių, Linų, Pivonijos, Pašilės, Deltuvos, Dainavos, Lyduokių, Pabaisko, Šešuolių, Antakalnio, Krikštėnų, Veprių ir Želvos – yra Ukmergės rajone, likusios dvidešimt trys  – Širvintų rajone.

Deltuvos šiaurinei apygardai buvo priskirta 50 apylinkių, esančių trijuose rajonuose – Anykščių (35 apylinkės), Panevėžio (9 apylinkės) ir  Ukmergės (6 apylinkės). Tai – Siesikų, Taujėnų, Vidiškių, Rečionių, Laičių ir Žemaitkiemio.

Antrame rinkimų ture aktyvesni buvo Deltuvos pietinės apygardos rinkėjai. Sekmadienį balsuoti atėjo 42,24 proc. arba 15 377 į sąrašus įrašytų rinkėjai.

Deltuvos šiaurinėje apygardoje iš 31 914 rinkimų teisę turinčių rinkėjų spalio 27-ąją savo valią pareiškė 12 104 arba 37,93 proc.

Šalyje spalio 27-ąją pakartotiniame balsavime dalyvavo 41,04 proc. arba 870 719 sąrašuose esančių rinkėjų.

Deltuvos pietinėje apygardoje aktyviausiai šiuose rinkimuose dalyvavo Pašilės apylinkės (47,57 proc.), Maironio apylinkės (44,92 proc.), Šešuolių (43,52 proc.) rinkėjai. Pasyviausi buvo Dainavos apylinkės (33,93 proc.), Deltuvos (34,58 proc.), Pabaisko (34,99 proc.) rinkėjai.

Deltuvos šiaurinėje apygardoje didžiausias aktyvumas užfiksuotas Rečionių apylinkėje – sekmadienį balsavo 38,55 proc. rinkėjų. Mažiausio aktyvumo sulaukta Siesikų apylinkėje – 31,08 proc.

Seimo nariu tapo antrą kartą

Ukmergiškis A. Dudėnas aktyviai politikoje dalyvauja beveik du dešimtmečius. Jis ne vieną kadenciją yra vadovavęs Lietuvos socialdemokratų partijos Ukmergės skyriui.

Pirmą kartą į Ukmergės rajono savivaldybės tarybą A. Dudėnas kandidatavo 2007 m. vasario 25 d. vykusiuose rinkimuose. Priešrinkiminiame sąraše jaunasis politikas buvo įrašytas dešimtu. Tačiau rinkėjų valia pakilo į ketvirtą vietą ir pateko į Savivaldybės tarybą.

Sėkmingi A. Dudėnui buvo ir 2011 metų savivaldos rinkimai. 2015 m. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose jis nedalyvavo.

2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose iš šeštos sąrašo vietos rinkėjai A. Dudėną pakėlė į pirmą – socialdemokratas vėl tapo Tarybos nariu.

Į rajono Savivaldybės tarybą jis išrinktas ir 2023 m. kovo 5 d. rinkimuose.

Seimo rinkimuose A. Dudėnas kandidatuoja nuo 2008 m. 2012 m. spalio 14 d. rinkimuose ukmergiškis pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą buvo išrinktas Seimo nariu.

Sėkmė aplankė pirmuose rinkimuose

I. Kižienė politikoje taip pat ne naujokė. Ji į Lietuvos socialdemokratų partiją įstojo 2009 m. ir prisijungė prie Ukmergės skyriaus politinės veiklos. Subūrė skyriaus politinę grupę, vėliau atkūrė rajono socialdemokračių moterų klubo veiklą, inicijavo daugelį skyriaus renginių, stiprino bendradarbiavimo ryšius su rajono bendruomenėmis. Nuo 2021-ųjų pavasario politikė vadovauja Ukmergės socialdemokratams. Ji dirba Lietuvos socialdemokratų partijos protokolo vadove ir Seimo narės Orintos Leiputės patarėja.

Politikė dalyvavo 2011, 2015, 2019 ir 2023 metų savivaldos rinkimuose. 2019-iais ji socialdemokratų sąraše buvo penkta – pirma už brūkšnio (į Tarybą pateko 4 šios partijos atstovai). 2023-iųjų savivaldybių tarybų rinkimuose I. Kižienė vedė socialdemokratų sąrašą ir buvo išrinkta į Tarybą.

Seimo rinkimuose I. Kižienė dalyvavo pirmą kartą.

Pasikeitimai vyks ir rajono Savivaldybės taryboje

A. Dudėną ir I. Kižienę išrinkus į Seimą, prieš terminą nutrūks jų Ukmergės savivaldybės tarybos nario įgaliojimai ir jų vietą užims kiti tos pačios partijos atstovai.

Šios kadencijos Savivaldybės taryboje yra išrinkti trys socialdemokratai – I. Kižienė, A. Dudėnas ir Kazys Grybauskas. Pirmas už brūkšnio, nepatekęs į Tarybą, yra Valdas Petronis, penktoje porinkiminio sąrašo vietoje yra Stasys Jackūnas, šeštoje – Lina Baublienė.

Kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus?

Šių metų spalio 13 d. Lietuvoje vykusių devintųjų eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu 2024–2028 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.

Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, pergalę šiuose rinkimuose pasiekė Lietuvos socialdemokratų partija, kuri kitos kadencijos Seime turės 52 mandatus. Šiuo metu kadenciją baigiančiame Seime socialdemokratai turi 14 mandatų.

Tuo metu dabartinė valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškovojo 28 mandatus. Praeitų rinkimų metu partija iškovojo 50 vietų Seime.

Pirmą kartą rinkimuose dalyvavusi Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“ sugebėjo iškovoti 20 vietų.

Ketvirtą vietą pagal gautų mandatų skaičių užėmė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14. Šiuo metu Seime frakcija turi 16 vietų.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis kitame Seime, pirminiais duomenimis, turės 12 mandatų. Tiek pat mandatų liberalai turi ir šiame Seime. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 8 mandatus. Praeitų rinkimų metu ji iškovojo 32 vietą, bet nuo partijos atsiskyrė Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija krikščioniškų šeimų sąjunga naujos kadencijos Seime turės 3 mandatus. Tiek pat mandatų partija gavo ir 2020 m. rinkimuose.

Dvi vietas iškovojo save išsikėlę kandidatai – Utenos apygardoje pergalę pasiekęs Vitalijus Šeršniovas ir Kėdainiuose dar pirmame ture mandatą iškovojęs Viktoras Fiodorovas.

Partija „Laisvė ir Teisingumas“ ir Nacionalinis susivienijimas iškovojo po vieną mandatą.

Nė vieno mandato šiuose rinkimuose negavo Laisvės partija, Lietuvos liaudies partija, Taikos koalicija (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija), Lietuvos regionų partija, Lietuvos žaliųjų partija bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).

Vienų neperrinko, kiti – pasitraukė

Žengiant į naująjį Seimą bene labiausiai išretėjo 2020–2024 metais valdančiąją koaliciją formavusių konservatorių gretos. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje neliko Andriaus Navicko, Antano Matulo, Sergejaus Jovaišos, Rasos Petrauskienės, Algio Strelčiūno, Angelės Jakavonytės, Justo Džiugelio, Vytauto Juozapaičio, Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, Edmundo Pupinio, Liudos Pociūnienės, Jurgitos Sėjonienės, Kęstučio Masiulio, Jono Gudausko, Irenos Haasės, Mindaugo Skritulsko, Lino Slušnio, Jurgitos Šiugždinienės, Justino Urbanavičiaus, Antano Čepononio, Andriaus Kupčinsko, Viliaus Semeškos, Andriaus Vyšniausko. Taip pat Seime nebematysime ir buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko.

Į naująjį Seimą nepateko nė vienas Laisvės partijos atstovas – šios partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, Teisingumo ministerijai vadovavusi Ewelina Dobrowolska, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius. Naujajame Seime nebebus ir Ievos Pakarklytės, Mariaus Matijošaičio, Monikos Ošmianskienės, Artūro Žukausko, Kasparo Adomaičio. Neišrinkta ir į Seimą su Laisvės partija patekusi, o vėliau prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Silvija Lengvinienė.

Socialdemokratų gretose Seime nebebus Vidmanto Kanopos, Tomo Bičiūno ir Liudo Jonaičio.

Seime nebebus ir Regionų partijos atstovų J. Pinskaus, Andriaus Palionio ir Antano Vinkaus. Į Seimą taip pat neišrinkti Zenonas Streikus ir Laima Vyskupaitytė-Mogenienė, praėjusiuose rinkimuose atstovavę „valstiečių“ sąrašui, vėliau perėję į Lietuvos regionų partijos frakciją.

Liberalų frakcijai kitoje kadencijoje neatstovaus Raimundas Lopata, Juozas Baublys, Romualdas Vaitkus ir Jonas Varkalys.

Dar vienai kadencijai neperrinkti ir „valstiečiai“ Jonas Jarutis, Stasys Tumėnas, Juozas Varžgalys, Eugenijus Jovaiša, Deividas Labanavičius, Algimantas Dumbrava, Dainius Kepenis, Robertas Šarknickas, Rimantė Šalaševičiūtė, Guoda Burokienė, Gintautas Kindurys, Giedrius Surplys.

Šioje kadencijoje Seime nebebus su Darbo partijos sąrašu išrinkto, laisvės atėmimo bausmę dėl korupcinių nusikaltimų atliekančio Vytauto Gapšio. Mandato nebeturės su „darbiečiais“ anksčiau išrinktas Vigilijus Jukna, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, dar keli žinomi „darbiečių“ veidai. Tai buvęs partijos pirmininkas Andrius Mazuronis, dar rugsėjį pranešęs apie pasitraukimą iš politikos. Su Seimu, partija ir politika taip pat atsisveikino Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

2024–2028 metų Seime nebematysime anksčiau apkaltos būdu iš jo pašalinto Petro Gražulio, tapusio europarlamentaru, taip pat nesėkmingai rinkimuose pasirodžiusio Mindaugo Puidoko, kuris neseniai pareiškė iš politikos išvis besitraukiantis.

Seime nebebus ir Algirdo Stončaičio bei Vilijos Targamadzės, taip pat Valdemaro Valkiūno bei Beatos Pietkiewicz.

Parlamentarai gaus išeitines išmokas

Į Seimą nusprendę nebekandidatuoti arba neperrinkti parlamentarai gaus išmokas. Eiliniams Seimo nariams „į rankas“ priklausys nuo 4,3 tūkst. iki 13 tūkst. eurų siekiančios išeitinės, o svarbesnes pareigas užėmę parlamentarai gaus dar didesnes išmokas.

Išeitinių išmokų tvarka kadenciją baigusiems parlamentarams yra numatyta Seimo statute. Neperrinktam parlamentarui priklauso tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų siekianti išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo parlamento nariu. Visgi ši išmoka negali būti mažesnė nei dviejų ir didesnė nei šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydis. Šiuo metu eilinio Seimo nario pareiginė alga siekia 3 608,4 eurų neatskaičius mokesčių. Taigi, jokių papildomų pareigų neužimantis parlamentaras kas mėnesį gauna 2 183,08 eurų „į rankas“. Remiantis šiais skaičiavimais, mažiausia Seimą paliekantiems parlamentarams priklausanti išmoka sieks apie 4 366 eurų. Tuo metu didžiausia papildomų pareigų neužimantiems parlamentarams priklausanti išmoka turėtų siekti apie 13 098 eurus.

Tiesa, Seimo nariams, kurie savo kadencijos metu ėjo papildomas pareigas, pavyzdžiui, vadovavo komitetui, komisijai ar frakcijai, išeitinės išmokos bus dar didesnės. Tačiau Seimo kanceliarija informuoja, kad konkrečios išeitinės išmokos į Seimą neperrinktiems parlamentarams bus apskaičiuotos po parlamento rinkimų.

Naujų Seimo narių laukia didesni atlyginimai

Tuo metu naujai išrinkti Seimo nariai galės džiaugtis didesniais atlyginimais. Sprendimas kelti parlamentarų algas buvo priimtas šios Seimo kadencijos metu. Paprasto Seimo nario atlyginimas, kuris šiuo metu siekia 3 608,4 eurų neatskaičius mokesčių, didės iki 6 248,9 eurų.

Komitetų pirmininkų atlyginimas didės nuo 4 036,2 iki 7 141,6 eurų neatskaičius mokesčių.

Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir parlamento vadovybei. Seimo pirmininko atlyginimas augs nuo 4 798,8 eurų iki 8 748,46 eurų neatskaičius mokesčių. Savo ruožtu pirmasis Seimo vicepirmininkas, šiuo metu „ant popieriaus“ gaunantis 4 315,2 eurų, gaus 7 677,22 eurų siekiantį atlyginimą.

Tuo metu kitų Seimo pirmininkų pavaduotojų ir opozicijos lyderio darbo užmokestis sieks 7 498,68 eurų (šiuo metu 4 166,40 eurų).

Didės ir Seimo frakcijų seniūnų algos. Pavyzdžiui, daugiau kaip 40 parlamentarų turinčių frakcijų vadovai gaus 7 320,14 eurų (šiuo metu 4 073,4 eurų), o mažiausių frakcijų, kurias sudaro nuo 7 iki 10 narių, seniūnai – 6 605,98 eurų (šiuo metu 3 720 eurų). Visgi naujiesiems Seimo nariams priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nebebus mokamas.

Dainiaus VYTO nuotraukos