Seimo rinkimai: antrame ture – Jonas Pinskus ir Indrė Kižienė, Arūnas Dudėnas ir Tomas Tomilinas

Loreta EŽERSKYTĖ

Spalio 13 dieną vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Deltuvos pietinėje (Nr. 61) vienmandatėje apygardoje daugiausia balsų surinko Lietuvos regionų partijos kandidatas Jonas Pinskus. Preliminariais duomenimis, už jį iš viso balsavo 5 634 rinkėjai (29,93 proc. dalyvavusių rinkimuose). Už Lietuvos socialdemokratų partijos atstovę Indrę Kižienę savo balsą atidavė 2 736 rinkėjai (14,54 proc. dalyvavusių rinkimuose).

Deltuvos šiaurinėje (Nr. 49) vienmandatėje apygardoje didžiausio rinkėjų palankumo sulaikė Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Arūnas Dudėnas. Preliminariais duomenimis, už jį pasisakė 3 153 rinkėjai (19,62 proc. dalyvavusių rinkimuose). Už Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltą Tomą Tomiliną balsavo 2 878 rinkėjai (17,91 proc. dalyvavusių rinkimuose).

Rinkėjų valia Deltuvos pietinėje apygardoje kandidatavę J. Pinskus ir I. Kižienė bei Deltuvos šiaurinėje apygardoje kandidatavę A. Dudėnas ir T. Tomilinas parlamentaro mandato sieks pakartotiniame balsavime, kuris vyks po dviejų savaičių, spalio 27-ąją.

Ukmergiškiai balsavo aktyviau

Šiuose rinkimuose Deltuvos pietinėje apygardoje, kuri apėmė dalį Ukmergės rajono teritorijos ir Širvintų rajoną, į sąrašus buvo įrašyti 36 384 rinkėjai. Balsavimas vyko 42 apylinkėse, iš jų devyniolika – Anykščių, Maironio, J. Basanavičiaus, Kęstučio, Kauno, Smėlių, Krekšlių, Linų, Pivonijos, Pašilės, Deltuvos, Dainavos, Lyduokių, Pabaisko, Šešuolių, Antakalnio, Krikštėnų, Veprių ir Želvos yra Ukmergės rajone, likusios – Širvintų rajone. Pilietinę pareigą atliko 18 821 (51,73 proc.) balso teisę turinčių apygardos rinkėjų. Spalio 13-ąją balsavimo apylinkėse gauti 13 284, spalio 5–10 dienomis paštu (iš anksto, specialiuose punktuose ir namuose) – 4 781 balsas.

Galima prisiminti, kad 2020 metų spalio 11 d. vykusiuose Seimo rinkimuose Ukmergės rajone į sąrašus buvo įrašyti 31 479 rinkėjai, jie balsavo 28 apylinkėse, kurių 27 buvo Ukmergės rajone, viena – Jonavos rajone, Upninkuose. Rinkimuose dalyvavo 14 210 (45,14 proc.) balso teisę turinčių apygardos rinkėjų.

2016 m. Seimo rinkimuose rinkėjų sąrašuose buvo 32 447 ukmergiškiai. Iš jų parlamentą rinko 16 601 arba 51,16 proc. balso teisę turintis rajono gyventojas. Iš jų 12 717 balsavo rinkimų apylinkėse, 2 812 – paštu.

Statistika apie balsavime dalyvavusius ukmergiškius byloja, kad rinkėjų aktyvumas šiuose Seimo rinkimuose buvo didesnis nei dvejuose ankstesniuose rinkimuose. 2012 m. Seimo rinkimuose parlamentą rinko taip pat daugiau nei pusė visų rinkėjų – 18 008 (51,82 proc.) iš 34 754 esančių sąrašuose.

2008 m. spalio 12 d. vykusiuose rinkimuose dalyvavo mažiau nei pusė visų rinkėjų. Teisę balsuoti turėjo 37 730 ukmergiškių, ja pasinaudojo – 18 643 (49,14 proc.) rinkėjų.

2004-ųjų Seimo rinkimuose Ukmergės rajone buvo 38 139 rinkėjai, balsavime dalyvavo 18 277 arba 47,92 proc.

Vis tik didžiausias rinkėjų aktyvumas per pastaruosius du dešimtmečius buvo 2000 m. spalio 8 d. vykusiuose Seimo rinkimuose. Aukščiausią šalies valdžią rinko 23 005 arba 60,24 proc. Ukmergės rajono rinkėjų. Iš viso sąrašuose buvo 38 191 ukmergiškis.

Aktyviausi – Pašilės ir Rečionių apylinkių rinkėjai

Deltuvos pietinėje apygardoje bendras aktyvumas siekė 51,93 proc. Aktyviausiai iš visų Ukmergės rajono apylinkių balsuota Pašilėje – savo balsą atidavė 59,94 proc. rinkėjų. Aktyviausi Seimo rinkimuose Pašilės gyventojai buvo ir 2020 metais – čia šalies valdžią rinko 54,14 proc. įrašytų į rinkėjų sąrašus gyventojų. Galima prisiminti, jog 2016 m. rinkimuose šioje apylinkėje balsavo net 60,48 proc. rinkėjų.

Nedaug nuo Pašilės skyrėsi ir Maironio apylinkės rinkėjų aktyvumas – čia spalio 13-ąją vykusiuose rinkimuose balsavo 56,58 proc. rinkėjų. Kaimo vietovėse aktyviausi buvo Lyduokių apylinkės rinkėjai – balsavo 54,17 proc. gyventojų

Deltuvos šiaurinei apygardai priskirta 50 apylinkių, esančių trijuose rajonuose – Anykščių (35 apylinkės), Panevėžio (9 apylinkės) ir Ukmergės (6 apylinkės). Tai – Siesikų, Taujėnų, Vidiškių, Rečionių, Laičių ir Žemaitkiemio.

Iš šioje apygardoje balsavusių ukmergiškių aktyviausi buvo Rečionių apylinkės rinkėjai. Jų aktyvumas siekė 53,56 proc., 15,67 proc. rinkėjų savo balsą atidavė iš anksto. Žemaitkiemio apylinkėje aktyvumas siekė 48,03 proc., net 18,31 proc. žemaitkiemiečių balsavo iš anksto.

Penktas didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo aktyvumas

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuo 1992 metų Lietuvoje vyko devyneri Seimo rinkimai. Sekmadienį vykusio pirmojo rinkimų turo aktyvumas buvo penktas didžiausias po 1992-ųjų, 1996-ųjų, 2000-ųjų ir 2012-ųjų balsavimų.

2024 metais renkant Seimą aktyvumas siekė 52,06 procento, balsuoti iš viso atvyko 1 mln. 212 tūkst. rinkėjų (neįskaičiuoti Pasaulio lietuvių apygardoje balsavusieji). Aktyviausia šiais metais vykusiuose rinkimuose buvo Senamiesčio–Žvėryno apylinkė, kurioje balsavo 64,10 proc. rinkėjų. Pasyviausia – Nalšios šiaurinė apylinkė. Ten savo balsą atidavė tik 42,11 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Naujienų agentūros BNS duomenimis, 2020 metais aktyvumas buvo 47,81 procento. Tąkart balsavo 1 mln. 178 tūkst. 26 rinkėjai. 2016 metais parlamento rinkimuose balsavo 50,64 proc. arba 1 mln. 273 tūkst. 427 rinkėjų. 2012 metais aktyvumas siekė 52,93 proc., balsavo 1 mln. 370 tūkst. 14 rinkėjų. 2008 metais renkant Seimą balsavo 48,59 proc. arba 1 mln. 309 tūkst. 965 rinkėjai. 2004 metais per rinkimus valią išreiškė 46,08 proc. arba 1 mln. 228 tūkst. 653 rinkėjai. 2000 metais renkant parlamentą aktyvumas buvo 58,63 proc., balsavo 1 mln. 539 tūkst. 743 į rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų. 1996 metais dalyvavo 52,92 proc. arba 1 mln. 374 tūkst. 673 rinkėjai. 1992 metais rinkimų aktyvumas buvo didžiausias – siekė 75,26 proc., tąkart balsavo 1 mln. 858 tūkst. 574 rinkėjai.

Partijos savo kampanijoms surinko daugiau kaip 3,2 mln. eurų

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, didžiausią sumą sukaupė valdančiąją daugumą sudarantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Konservatorių rinkiminėje sąskaitoje buvo daugiau kaip 735 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 400 tūkst. eurų – pačios partijos skirtos lėšos, 300 tūkst. eurų – gauti valstybės biudžeto asignavimai, o likusi dalis – fizinių asmenų suaukotos lėšos.

Toliau rikiuojasi beveik 475 tūkst. eurų sukaupusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Beveik 269 tūkst. eurų partijai suaukojo fiziniai asmenys, dar per 100 tūkst. eurų – patys kandidatai iš savo nuosavų lėšų. Taip pat 86 tūkst. rinkimams skyrė pati politinė jėga, o dar 19 tūkst. eurų gavo iš valstybės biudžeto asignavimų.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) vien iš savo turimų lėšų parlamento rinkimams skyrė 350 tūkst. eurų.

Daugiau kaip 270 tūkst. eurų Seimo rinkimams surinko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Didžiausią šios sumos dalį – 150 tūkst. eurų – sudaro iš valstybės biudžeto asignavimų gauti finansai. Politinei jėgai per 78 tūkst. eurų skyrė fiziniai asmenys, 40 tūkst. eurų – partijos kandidatai iš savo nuosavų lėšų, o kiek mažiau nei 2 tūkst. eurų – pati partija.

Tris partijas subūrusi Taikos koalicija savo rinkiminėje sąskaitoje bendrai sukaupė 235 tūkst. eurų lėšų. Šią koaliciją sudaranti Darbo partija iš valstybės asignavimų gavo 120 tūkst. eurų, beveik visos kitos atskirai koaliciją sudarančių politinių jėgų lėšos – 97 tūkst. eurų – rinkimams yra gautos iš fizinių asmenų.

VRK duomenimis, Liberalų sąjūdis Seimo rinkimams surinko beveik 225 tūkst. eurų. Kiek daugiau kaip 115 tūkst. eurų yra skirti iš politinės jėgos lėšų, per 76 tūkst. eurų yra suaukoję fiziniai asmenys, o daugiau kaip 33 tūkst. eurų savo nuosavų finansų yra skyrę patys partijos kandidatai.

Nuotraukos iš redakcijos archyvo