Turime siekti, kad Holokausto tragedija niekada nepasikartotų

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Prieš 81-erius metus tą dieną buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Ukmergėje ir jos apylinkėse masiniai žydų areštai ir šaudymai prasidėjo 1941 metų liepą ir truko kelis mėnesius. Ši tragedija nepamiršta iki šiol.

Ukmergėje, Pivonijos šile, esančioje Holokausto vietoje rugsėjo 1-ąją vykusioje 1941 metais čia nukankintų aukų pagerbimo ceremonijoje tarp kitų svečių dalyvavo ir Jungtinės Karalystės ambasados Lietuvoje diplomatas Oliveris Wu (Oliver Wu).

Dvejus metus Vilniuje gyvenantis ir dirbantis britas gerai kalba lietuviškai. Mūsų kalbos jis metus prieš atvykdamas į Lietuvą aktyviai mokėsi Londone.

Diplomatas su „Gimtosios žemės“ skaitytojais pasidalino mintimis apie Tarptautinį Holokausto atminties aljansą (angl. International Holocaust Remembrance Alliance, IHRA), kuriam šiais metais pirmininkauja Jungtinė Karalystė, holokaustą Lietuvoje ir Ukmergėje, švietimo apie masinį genocidą svarbą.

„Gerai suprantu, kad Holokausto tema – Lietuvos visuomenei labai jautri ir skausminga. Tačiau kaip ir minėjo šiandieninio renginio dalyviai, labai svarbu apie tai kalbėti atvirai.

Jungtinei Karalystei Holokausto tema ypač aktuali. Šiais metais Didžioji Britanija vadovauja Tarptautiniam holokausto atminties aljansui (IHRA) – tarptautinei organizacijai, kuri siekia visame pasaulyje stiprinti Holokausto supratimą ir švietimą. Aljansui priklauso 35 šalys, tarp jų ir Lietuva.

Jungtinė Karalystė, kad stiprintų, remtų ir skatintų švietimą apie Holokaustą, yra įsipareigojusi bendradarbiauti su kitomis šalimis. Mes visi turime aiškiai žinoti skausmingą šią istoriją ir nuolat kovoti su visomis antisemitizmo ir rasizmo formomis, kad tokia tragedija niekada nepasikartotų.

Mūsų vadovaujamo Aljanso šūkis yra „Tiesa prieš mūsų akis“. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad holokaustas nevyko tamsiame kampelyje. Kaip dabar žinome, visuomenės, kuri leido tai daryti, akyse buvo nužudyta 6 milijonai žydų – vyrų, moterų ir vaikų. Todėl būtina išsiaiškinti visų, dalyvavusių šiame procese, vaidmenį ir sąžiningai ištirti priežastis, lėmusias Holokaustą.

Nesu istorikas, bet pasigilinau į Ukmergės žydų istoriją. Žinau, kad XX a. pradžioje pusę miesto gyventojų sudarė žydai. Tai buvo apie 7 tūkstančiai žmonių. Po Holokausto žydų Ukmergėje beveik neliko. Svarbu žinoti ir pripažinti, kad žydus Ukmergėje žudė ir vokiečiai, ir lietuviai. Čia, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, Holokausto metu nužudyta daugiau kaip 95 proc. žydų. Tai yra didesnis procentas nei bet kurioje kitoje šalyje, kur buvo vykdytas Holokaustas.

Kaip minėjo renginyje dalyvavę užsienio valstybių ambasadoriai, dabartiniai Ukmergės gyventojai turi suprasti, jog nėra teisinga, kad mieste vis dar stovi paminklas žmogui, kuris vadovavo masinėse žydų žudynėse dalyvavusiam batalionui. Tikiuosi, kaip Lietuva drąsiai pašalino paminklus, skirtus sovietiniams nusikaltėliams, pakeitė jų vardais pavadintų gatvių pavadinimus, taip pat drąsiai ji pasielgs ir su paminklais ir gatvių vardais tų, kurie dalyvavo Holokauste. Tarp jų – ir Juozas Krikštaponis, Kazys Škirpa ir Jonas Noreika.

Neseniai aplankiau netoli Druskininkų esantį Grūto parką. Man didelį įspūdį padarė tai, kaip ryžtingai lietuviai ėmėsi veiksmų išvežti sovietinius paminklus į vieną vietą. Tai galėtų būti pavyzdžiu, kaip reikėtų pasielgti ir šiuo atveju.

Norėčiau padėkoti šiandien prasmingai renginyje žydų genocido vietoje dalyvavusiems Dukstynos pagrindinės mokyklos moksleiviams. Tai mane skatina manyti, jog lietuviai tęs ir stiprins savo pastangas didinant visuomenės sąmoningumą apie tai, kas nutiko Holokausto metu Lietuvoje. Tai svarbu tiek vyresnei, tiek jaunajai, tiek ateities šalies kartoms.

Labai svarbu yra paminėti tuos Lietuvos žmones, kurie gelbėjo žydus, bet kartu reikia žinoti, jog nepateisinamas dalykas yra šlovinti dalyvavusius Holokauste. Tokiu atveju mes negerbtume tokių žmonių, kaip bibliotekininkė Ona Šimaitė, kuri Vilniaus universiteto bibliotekoje paslėpė jauną žydę, tarnautojas Juozas Rutkauskas, klastojęs dokumentus ir išgelbėjęs apie 150 žmonių, arba kunigas Bronislovas Paukštis, kuris taip pat išgelbėjo apie 150 žmonių. Aišku, tokių gelbėtojų yra žymiai daugiau.“

Kalbėjosi Loreta EŽERSKYTĖ

AUTORĖS nuotrauka