Ukmergė pagal darbo užmokestį – 32 vietoje

Loreta EŽERSKYTĖ

Oficialiosios statistikos portalas paskelbė informaciją apie darbo užmokestį šių metų antrąjį ketvirtį šalies regionuose ir savivaldybėse.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 501,1 Eur – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 304,7 Eur viršijo šalies vidurkį. Mažiausiai – 1 474,1 Eur – uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.

Ukmergės rajono savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 1 758,2 Eur. Pagal šį rodiklį savivaldybė per ketvirtį iš 35 vietos šalyje pakilo į 32 vietą.

Statistikos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį ukmergiškių bruto darbo užmokestis palyginti su pirmuoju pusmečiu, nuo 1 697,6 Eur padidėjo 3,6 proc.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį Ukmergės rajono savivaldybėje buvo 1 129,7 Eur. Palyginus su praeitu ketvirčiu darbo užmokesčio pokytis buvo 2,8 proc. ir siekė 1 099,1 Eur.

Vidutinis darbuotojų skaičius per 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, sumažėjo 0,4 proc. ir siekė 9 700. Šių metų liepos 1 dienos duomenimis, Ukmergės rajone buvo deklaruoti 34 426 gyventojai (2023 m. – 33 989).

Oficialiosios statistikos portalo informaciniame pranešime rašoma, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) Sostinės regione buvo 2 423,3 Eur ir, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 2 009,7 Eur ir per ketvirtį išaugo 2,4 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų antrąjį ketvirtį sudarė 413,6 Eur ir per ketvirtį sumažėjo 21,9 Eur.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 0,1 proc. Telšių iki 3,4 proc. Panevėžio.

Didžiausią – 2 423,3 Eur – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 771,1 Eur – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai.

Į didžiausią vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį gaunančių savivaldybių penketuką patenka Vilniaus miesto savivaldybė (2 501,1 Eur), Kauno miesto savivaldybė (2 284,1 Eur), Klaipėdos miesto savivaldybė (2 183,1 Eur), Kauno rajono savivaldybė (2 177,2 Eur) ir Trakų rajono savivaldybė (2 084,4 Eur).

Mažiausią vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį gaunančių rajono savivaldybių penketukas atrodo taip: Zarasai (1 474,1 Eur), Molėtai (1 627,7 Eur), Ignalina (1 639,3 Eur), Švenčionys (1 661,0 Eur) ir Skuodas (1 661,1 Eur).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 57 savivaldybėse – nuo 0,2 (Kupiškio) iki 7,6 proc. (Pagėgių), o sumažėjo Skuodo, Tauragės ir Mažeikių rajonų savivaldybėse (atitinkamai 0,1, 0,2 ir 1,7 proc.)

Per metus (2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse (nuo 2,5 iki 16,1 proc.).

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis Sostinės regione sudarė 1 482 Eur ir, palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 0,9 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1 256,7 Eur ir buvo 1,9 proc. didesnis.

Statistikos duomenimis, Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį sumažėjo 0,5 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – padidėjo 0,7 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo: Sostinės regio-ne – 1 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1,4 proc.

Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 43 savivaldybėse nuo 0,1 (Alytaus miesto ir Mažeikių rajono) iki 11,4 proc. (Neringos), 15 savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 iki 2,2 proc., Kauno miesto ir Kėdainių rajono savivaldybėje – beveik nepakito.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 39 savivaldybėse nuo 0,1 (Joniškio ir Šilalės rajonuose) iki 9,1 proc. (Kauno rajone), likusiose 19 savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,2 (Biržų) iki 3 proc. (Zarasų), Jonavos ir Kelmės rajonų savivaldybėse – beveik nepakito.

Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Įskaitomas darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nedirbtą, bet apmokėtą laiką (kasmetines ir papildomas atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitą darbdavio apmokėtą laiką, tiesiogiai susijusį su darbu), darbo užmokesčio skirtumas dėl jo indeksavimo, pasikeitus pragyvenimo sąlygoms ir pan. Neįskaitoma materialinė pašalpa, ligos išmoka, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.
Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.