Ir vėl senjorus pakvietė Baltijos jūra

Ilona ZINKEVIČIŪTĖ

 

LPS „Bočiai“ Ukmergės

klubo „Viltis“ narė

 

Keliautojų širdyse visada daug drąsos, potyrių alkio, įkvepiančių peizažų pažinimo, tyrinėjimų džiaugsmo, judėjimo jaudulio. Pamėgusiems keliones vasara yra amžina, nesvarbu, koks oras, pasitaikantys sunkumai ar nemiegotos naktys.

Ukmergės, Jonavos, Vilniaus, Kauno senjorai, tęsdami kelionių ciklą „Apjuoskim Baltijos jūrą“, šįkart vykome pažinti Latvijos ir Lietuvos pajūrio. Šią ekskursiją organizavo Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ garbės pirmininkė Valerija Naraškevičienė ir klubo pirmininkas Valmantas Naraškevičius. Ankstyvą rytą kirtome Lietuvos sieną ir netrukus jau skaitėme pakelės užrašus latvių kalba. Pirmoji kelionės stotelė – didžiausias Baltijos valstybių kurortas Jūrmala, miesto teises gavęs 1878 metais. Turėjome puikią gidę, pasakojančią miesto istoriją, lydinčią po medine architektūra bei moderniais SPA viešbučiais apstatytas gatves, paplūdimį. Jūrmalos švytinčių paveikslų galerijoje paveikslai eksponuojami tamsoje, bet, lėtai keičiantis šviesos stiprumui, kinta ir vaizdai. Turėjome galimybę pamatyti meno naujoves, pasiklausyti paties galerijos įkūrėjo Vitalijs Jermolajevs sukurtų šviesos paslapčių. Taip pat aplankėme mažytį senąjį Ragaciems žvejų kaimelį. Dabar tai muziejus po atviru dangumi, menantis latvių žvejų istoriją.

Palikę Jūrmalą pajudėjome į Kemerių nacionalinį parką. Iš gidės pasakojimų sužinojome, kad dėl dolomito giliųjų sluoksnių ir pelkių čia susidarę sieros vandens šaltiniai bei purvo vonios pasižymi gydomosiomis savybėmis, todėl vietovė buvo pamėgta visos Europos. Kadaise nuo Kemerių iki Maskvos buvo nutiesta geležinkelio linija, leidusi čia gydytis daugybei žmonių. Dabar tai – jaukus, žalias Latvijos miestelis, turintis didžiulį kraštovaizdžio parką su daugybe tiltukų ir istorinių kurorto pastatų.

Baltijos jūros pakrantė Latvijoje nusidriekusi 500 kilometrų, o Lietuvoje – vos 90. Kaimyninėje šalyje gamtos grožis išties stebinantis, bet mūsų pajūris yra artimesnis, todėl, palikę Latviją, pasukome link savųjų Baltijos pakrančių.

Naktį praleidę Palangoje, antrąją kelionės dieną išvykome į Kuršių neriją. Profesionali gidė papasakojo apie UNESCO saugomą smėlio kopų pusiasalį, jo istoriją. Juodkrantėje aplankėme žymųjį Raganų kalną – unikalų medinių skulptūrų muziejų, atveriantį kelius į lietuvių tautosakos bei mistinių dvasių pažinimą.

Trečioji mūsų kelionės diena prasidėjo ekskursija po Palangą. Prisiminę senąją šio krašto istoriją, kovas su Livonijos ir Kryžiuočių ordinais bei smėlio audromis, grafų Tiškevičių palikimą savo šeimai ir Lietuvai, didžiavomės kiekviena kurorto kertele.

Vakarinė Palanga mus subūrė į vienijantį bendrystės renginį. Saulėlydžio metu keliautojai susitiko pasidalinti patirtais įspūdžiais, pasidžiaugti savo stiprybe. Skambėjo dainos, sukosi rateliai.

Kitą rytą mūsų laukė saulėtas, ramus pajūris, laisvas laikas kopose ar mieste ir kelionė į namus, neaplenkiant Vydūno skvero Klaipėdoje.

Keliautojai dėkoja visais pasirūpinusiais V. Naraškevičienei, V. Naraškevičiui bei vairuotojui Erikui Liumparui. Netrukus krausime lagaminus kelionei į Norvegiją, kad apjuostume Baltijos jūrą iš šiaurinės pusės.