Kokie turi būti pirmieji žingsniai patyrus traumą?

Vasara kviečia praleisti daugiau laiko gryname ore, mėgaujantis įvairiomis aktyviomis veiklomis kaip bėgimas, važiavimas dviračiais ar riedučiais bei ilgesni žygiai gamtoje. Visgi vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad aktyvus laisvalaikis gamtoje neretai gali būti susijęs su padažnėjusiomis traumomis. Tad ji pataria, kokie turėtų būti pirmieji mūsų žingsniai patyrus traumą.

 

Raumenų, sausgyslių ir raiščių patempimai

„Vasarą daugelis sportuojame aktyviau nei kitais sezonais, tad jeigu neatliekame tinkamo apšilimo ar patiriame per didelį fizinį krūvį, galime pasitempti raumenis, sausgysles arba raiščius. Visas šias traumas lydi stiprus skausmas, apribojantis mūsų judėjimo galimybes. Traumą patyrusią kūno dalį gali būti sunku judinti pilna amplitude, taip pat ši vieta gali patinti“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Pasak vaistininkės, po šių traumų patariama bent keletą dienų, kol skausmas praeis, neužsiimti aktyvia fizine veikla. Taip pat ji įvardija, kaip reikėtų gydyti tokius patempimus.

„Sumažinti patempimo skausmą, patinimą bei prasidėjusį uždegimą gali padėti šaltis. Tai reiškia, kad pirmąsias 24 valandas ant traumą patyrusios kūno dalies vertėtų uždėti šaltą kompresą ir palaikyti jį po 15–20 minučių kas 3–4 valandas. Taip pat galima naudoti gydomuosius gelius su vietinio poveikio nuskausminamosiomis medžiagomis“, – pataria vaistininkė.

Kūno dalių sutrenkimai ir kraujosruvos

„Jeigu užsiimdami aktyviomis veiklomis, nukritote ar kitaip susitrenkėte kurią nors kūno dalį, pirmiausia, naudodami šaltą komp-resą, atvėsinkite sutrenktą vietą. Pirmosiomis dienomis patariama tokias traumas vėsinti“, – teigia T. Gečienė.

Norint sumažinti po sutrenkimo atsiradusias kraujosruvas ir mėlynes, vaistininkė pataria naudoti gydomuosius tepalus su heparinu, kuris mažina kraujo krešėjimą ir greitina kraujosruvų išnykimą.

Nusibrozdinimai ir gilesnės žaizdos

Net ir į menkiausią nusibrozdinimą ar sužeidimą vaistininkė pataria nenumoti ranka ir pasirūpinti pirmąja pagalba: „Sužeistą vietą pirmiausia nuplaukite tekančiu drungnu vandeniu, o tuomet, naudodami antiseptiką, dezinfekuokite. Jeigu tik nusibrozdinote, antiseptiką galite naudoti ant viso nubrozdinimo, tačiau jeigu žaizda didesnė ir gilesnė – dezinfekuokite tik jos kraštus, kad nepažeistumėte audinių.“

Dehidratacija sportuojant per karščius

„Sportuojant per karščius kur kas greičiau galime dehidratuoti. Apie tai išduoda tokie simptomai kaip troškulys, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis, išsausėjusi burna ir gerklė, pagreitėjęs širdies plakimas“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.

Anot jos, ypatingai svarbu sportuojant per karščius gerti kuo daugiau vandens, taip pat galima rinktis stiprios mineralizacijos mineralinį vandenį bei papildomai vartoti elektrolitų tirpalus, kurie padeda atstatyti prarastų skysčių ir mineralų kiekį organizme.

„G. ž.“ inform.