Į Ukmergės upes ir ežerus įveista 73 tūkstančiai žuvų jauniklių

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Kasmet į Lietuvos vandens telkinius, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planu, paleidžiama iki 12 milijonų dirbtiniu būdu išveistų ir paaugintų žuvų jauniklių.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į Ukmergės rajonui priklausančius vandens telkinius įžuvinta 73 tūkstančiais vienetų žuvų jauniklių.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Šakinytė, įžuvinti šalies ežerus, upes ir tvenkinius būtina ne tik dėl žvejų poreikių tenkinimo, taip saugomos ir svarbių žuvų populiacijos, užtikrinama bioįvairovė. Tokiu būdu vandens telkiniai įžuvinimi visos Europos šalyse. Būtent dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių būdų palaikyti, didinti ir atkurti žuvų išteklius natūraliuose vandens telkiniuose.

„Kasmet Lietuvoje į 230–240 vidaus vandens telkinių (134–140 ežerų, 70 upių, 30–33 tvenkinius) įžuvinama 8–12 milijonų žuvų jauniklių. Dirbtinio veisimo dėka atsistato lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, ungurių ištekliai Lietuvos telkiniuose, nors dar visai neseniai lašišos buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat buvo pastebimai sumažėjęs ungurių gausumas vidaus vandenyse“, – sakė vyriausioji specialistė.

R. Šakinytė teigė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvos vandens telkinius jau įžuvinta virš 13,6 mln. vnt. žuvų jauniklių. Daugiausiai pagal vienetus vandens telkiniai įžuvinti plėšriomis žuvimis: lydekomis, vėgėlėmis, šamais, sterkais ir unguriais. Taip pat šalies upės gausiai praturtintos lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais.

Pasak Žuvininkystės tarnybos atstovės, Ukmergės rajono upės ir ežerai praturtinti aštriašnipiais eršketais, lašišomis, šlakiais, margaisiais upėtakiais ir, vadovaujantis Ungurių išteklių valdymo planu, paaugintais europinių ungurių jaunikliais. Iš viso į Ukmergės rajonui priklausančius vandens telkinius įžuvinta 73 tūkstančiai vienetų žuvų jauniklių.

Į Šventąją paleista 500 metinukų aštiašnipių eršketų, 9 000 tokio paties amžiaus ir 4 000 vasarinių šiųmetukų lašišų, taip pat 5 000 vasarinių šiųmetukų ir 2 500 metinukų šlakių, 9 500 vasarinių šiųmetukų margųjų upėtakių. Siesartis įžuvinta 4 000 vasarinių šiųmetukų lašišų, 7 000 vasarinių šiųmetukų šlakių. Į Siesikų ežerą paleista 9 000 paaugintų ungurių jauniklių, į Plaštakos upelį – 3 500 vasarinių šiųmetukų šlakių ir 9 500 vasarinių šiųmetukų margųjų upėtakių, į Šešuolą – 3 500 vasarinių šiųmetukų šlakių, į Širvintą – 4 000 vasarinių šiųmetukų lašišų. Taip pat 2 000 paaugintų ungurių jauniklių paleista į Enčią.

„Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planų sudarymo pagrindas yra mokslininkų rekomendacijos – Rekomendacijos dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metams. Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui. Planas derinamas su Aplinkos ministerija. Žuvininkystės tarnyba yra įgaliota įgyvendinti žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programas ir kasmetinius planus. Minėtose programose ir planuose yra numatyti vandens telkiniai, į kuriuos turi būti išleidžiamos patvirtintos žuvų rūšys, jų amžinės grupės, žuvų kiekiai. Numatytos žuvų rūšys beveik nesikeičia, tačiau keičiasi jų kiekiai“, – komentavo vyriausioji specialistė R. Šakiunytė.