Apgavikai savinasi banko darbuotojų tapatybes ir naudojasi atributika

Sukčiai ir toliau randa naujų būdų, kaip apgauti gyventojus. Pastaruoju metu jie banko klientams aktyviai siunčia elektroninius laiškus, apsimeta realiais žmonėmis, siunčia pasirašyti konfidencialumo sutartis, o atvykę gyvai priistato banko darbuotojais.

„Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas sako, kad banko klientai elektroniniu paštu panašių laiškų iš sukčių sulaukia nuolatos, tačiau pastaruoju metu stebina pasitelkiamos naujos manipuliavimo priemonės.

„Klientai mus informavo, kad sukčiai elektroniniuose laiškuose apsimeta realiais darbuotojais, kurie iš tiesų dirba ar dirbo „Luminor“ banke. Tiesa, dalis tokių pavardžių nurodoma Latvijoje dirbančių kolegų ar buvusių valdybos narių“, – teigia L. Sadeckas.

Paprastai pagal šią sukčių veikimo schemą „Luminor“ darbuotojais apsimetantys asmenys klientams atsiunčia laišką, kad jie tapo sukčiavimo aukomis, o tuomet kviečia pasirašyti suklastotą konfidencialumo sutartį. Kitas žingsnis – fizinis susitikimas ar nuotolinis kontaktas, kurio metu bandoma išgauti konfidencialius duomenis bei pasisavinti lėšas.

„Kad būtų tikroviškiau, sukčiai klastoja „Luminor“ firminius šablonus, įpareigoja klientus melagingai pateikiamos sutarties detalių niekam neatskleisti“, – pastebi L. Sadeckas

Ekspertas teigia, kad klientai, gavę nurodymą atskleisti savo asmens duomenis, visuomet turėtų suklusti: „Norime priminti, kad banko darbuotojai be jūsų iniciatyvos skambučiais, žinutėmis ar elektroniniais laiškais niekada neprašys jūsų asmens duomenų. Jie neprašys prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų ar slaptažodžių bei nesiuntinės nuorodų į svetaines, kur reikia suvesti asmeninę informaciją, neprašys įsidiegti papildomos programinės įrangos. Darbuotojai taip pat niekuomet neprašo klientų atiduoti mokėjimo kortelių – tai yra pačių klientų nuosavybė.“

„Luminor“ atstovas sako, kad klientai taip pat turėtų būti itin budrūs, jei neva banko darbuotojai su jais bendrauja užsienio kalba: „Dažnai finansiniai sukčiai gyvena užsienyje ir kreipiasi rusų ar anglų kalba. Visos Lietuvoje veikiančios oficialios institucijos ir mūsų bankų darbuotojai su klientais visų pirma bendrauja lietuvių kalba.“

L. Sadeckas pabrėžia, kad klientas, iš banko sulaukęs įtartino skambučio, žinutės ar laiško, kontakto bei turinio patikimumą turėtų pasitikrinti susisiekdamas su banku oficialiais kanalais, pavyzdžiui, paskambinus į banko skambučių centrą (oficialus „Luminor“ banko telefono numeris: +370 5 239 3444). Įtarus bandymą pasisavinti pinigus reikėtų informuoti ne tik banką, bet ir kreiptis į policiją portale „ePolicija“, paskambinus telefonu 112 ar atvykus į artimiausią policijos komisariatą.

„G. ž.“ inform.