Ukmergiškiui suteiktas Garbės donoro vardas

Nijolė STUNDŽIENĖ

Liepos 23-ąją, antradienį, VšĮ Nacionalinis kraujo centras Ukmergėje vykdė mobilią donorystės akciją. Prie Kultūros centro pastatytoje palapinėje rinkosi visi, kas gernoriškai, be atlygio sutiko duoti kraują. Šios akcijos metu ukmergiškiui Stasiui Imbrasui buvo įteiktas Lietuvos nusipelnusio kraujo donoro pažymėjimas, Garbės donoro ženklas ir medalis.

 

Kraują aukojo 45 kartą

Laičių kaime gyvenantis 57-erių S. Imbrasas prieš atsiimdamas garbingą apdovanojimą dar kartą tapo donoru. Tai buvo 45 oficialiai registruotas kartas, kai jis neatlygintinai aukojo savo kraują. Garbės donoro atributus ukmergiškiui įteikė Nacionalinio kraujo centro donorų organizatorius Andrius Zigmantas.

S. Imbrasui įteiktas medalis ir ženklelis.

„Gimtosios žemės“ kalbintas S. Imbrasas sakė, kad donoru tapo dar jaunystėje.

„Kraują duodavau ir tarnaudamas sovietų armijoje, ir vėliau, kai jau dirbau. Kai tik sužinodavau, kad rajone ima kraują, visada atvykdavau ir niekada už tai neprašiau atlygio“, – pasakojo vyriškis, pridurdamas, jog jaučia moralinį pasitenkinimą, kad aukodamas kraują gali padėti kitiems.

Oficiali Donoro knygelė ukmergiškiui buvo įteikta 2009 metais. Nuo to laiko S. Imbrasas donoru kasmet tapdavo po 3–4 kartus

„Jau trečio sveikatos apsaugos ministro, šįkart Arūno Dulkio, pasirašytą apdovanojimą gavau. Pirmos padėkos sulaukiau, kai 20 kartų daviau kraują, antros po 30 donacijų, paskui jau neskaičiavau apsilankymų donorystės akcijose“, – džiūgavo vyras, rodydamas atsiimtą Garbės donoro medalį ir ženklą. Jis sakė, kad būtinai šiais apdovanojimais pasigirs savo artimiesiems bei bendradarbiams iš Laičių kaime veikiančios malkų tiekimo UAB „Frankis“.

Donoro kortelę visada savo piniginėje besinešiojantis S. Imbrasas užsiminė, jog sulaukęs pensinio amžiaus galės gauti nuo šiol jam priklausančią antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžiui arba netekus 60–100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija. Lietuvos garbės donoro vardas suteikiamas žmonėms, nuo 1997 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiems kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiems nemokamos donorystės veikloje.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio ir šiuo metu siekia 144,70 Eur.

Donorų skaičius Ukmergėje sparčiai auga

Donorystės akcijai pasibaigus Nacionalinio kraujo centro donorų organizatorius A. Zigmantas sakė, kad šį kartą dovanoti kraujo Ukmergėje atėjo net 73 žmonės.

„Labai džiaugiamės tokiu donorų aktyvumu. Ukmergėje donorystės akcijos vykdavo kas antrą mėnesį, tačiau donorų skaičius šiame mieste sparčiai auga, todėl nuo šiol akcijas planuosime kiekvieną mėnesį. Vykstame į Ukmergę, nes norime būti kuo arčiau donorų, taip pat siekiame, jog kraują dovanoti jiems būtų patogiau ir nereikėtų vykti į kitus miestus ar didmiesčius“, – kalbėjo A. Zigmantas.

Pasak Nacionalinio kraujo centro atstovo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 1 300 Garbės donorų.

Donorystės akcijos organizuojamos tam, kad kraujo donorystė būtų prieinama kiekvienam, nes ne visi Lietuvos gyventojai gali lengvai pasiekti kraujo centrus. A. Zigmanto teigimu, Nacionalinis kraujo centras stengiasi būti kuo arčiau žmonių, kad jie galėtų dovanoti kraują nepatirdami didelių nepatogumų.

„Donorystės akcijos yra labai naudingos, nes jų metu surenkama apie 50 proc. viso reikalingo kraujo kiekio. Tai padeda užtikrinti, kad ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų pakankamai kraujo atsargų, reikalingų gyvybių gelbėjimui ir pacientų sveikatos gerinimui. Be to, šios akcijos skatina visuomenės įsitraukimą ir sąmoningumo didinimą apie donorystės svarbą“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

AUTORĖS nuotraukos

 

Nacionalinio kraujo centro pateiktais duomenimis, duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai spartina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai.

Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo iki 1995 metų kraujo donorystė mūsų šalyje buvo grindžiama neatlygintinos donorystės principu. Atlygį už donacijas gaudavo tik plazmos donorai. 1996 m. lapkričio 12 d. priimtu įstatymu įteisinta mokama donorystė.

2003 metų spalio 9 d. papildytas ir pataisytas Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymas, kuris paskatino duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių nemokamai.

Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių, Lietuvoje siekiama, kad mūsų šalyje liktų tik neatlygintina kraujo donorystė. 2005 m. neatlygintina kraujo donorystė sudarė 15,9 proc. visų donacijų.

Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Jos direktyvose rekomenduojama nutraukti mokėjimą už kraują. Kad nereikėtų baimintis, jog nebeliks donorų, Lietuvoje tai daroma palaipsniui.

Vienas pagrindinių savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo motyvų yra etinis. Pasaulinė sveikatos organizacija, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio federacija bei daugelis kitų organizacijų yra įsitikinę, kad bet kuri sveikatos apsaugos veikla, prekiaujanti žmogaus kūno dalimis, tarp jų ir krauju, yra morališkai nepriimtina.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis, kasdien Lietuvoje kraujo prireikia 200 žmonių. Norint užtik-rinti kraujo ir jo komponentų poreikį, būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, atlygintinai kraujo duodantys donorai ir donorai-giminės iki šiol sudaro daugiau kaip 50 procentų donacijų besivystančiose šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98–100 procentų.

Siekiant užtikrinti reikiamas kraujo atsargas ir propaguoti savanorišką kraujo donorystę, nuolat rengiamos išvažiuojamosios akcijos. Aktyviausi akcijų dalyviai yra jaunimas – aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentai. Vis dažniau šias akcijas paremia ir aktyviai jose dalyvauja įstaigos, organizacijos, privačios kompanijos.

Saugus kraujas – tai toks kraujas, kuris nesukelia žalos jį gavusiems žmonėms ir gali išgelbėti gyvybę. Tuo tarpu nesaugus kraujas gali sukelti pacientui ligą ar net mirtį. Kraujas nesaugus, jeigu jo davimo metu donoro kraujyje yra infekcijos sukėlėjų, kurie gali būti perduoti perpilant kraują, arba gaminant jo produktus. Per kraują gali būti perduotos šios infekcijos: ŽIV, hepatito B, hepatito C, sifilio, maliarijos, parvovirusinė B19 infekcija ir t. t.

Nacionaliniame kraujo centre tiriamas visų donorų kraujas, bet kiekvienas duodantis kraujo turi žinoti, kad jeigu kyla abejonių dėl savo kraujo saugumo, privalo pasitarti apie tai su kraujo centro gydytojais. Konfidencialumas garantuojamas.

Nacionaliniame kraujo centre dirbantys specialistai ima donorų kraują, gamina kraujo komponentus ir aprūpina jais asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei pacientus. Centre kaupiami ir analizuojami duomenys apie kraujo donorus, recipientus bei kraujo komponentus.