Konferencija „Moters onkolkoginė sveikata – ar matome (ne) matomą?“

Virgilija PAKULNIENĖ

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

 

Vilniuje, „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbutyje, vyko Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Lietuvos onkologų draugijos (LOD) organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Moters onkologinė sveikata – ar matome (ne)matomą?“, kurioje dalyvavo ir Ukmergės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro sveikatos priežiūros specialistės Audra Bertašienė, Dalia Butiškienė ir šių eilučių autorė.

„Nors konferencija skirta Motinos dienai, žinutę norime perduoti visoms moterims: mes dirbame, kad jūs būtumėte sveikos ir gražios“, – sakė viena šios konferencijos organizatorių – NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.

Pranešimų temos konferencijos dalyviams atskleidė dvi – matomą ir nematomą – vėžio puses. ,,Odoje esantys pakitimai yra matomi, bet dažnai nežinome, ar tai yra gerybinis, ar piktybinis pakitimas, reikia didesnio ištyrimo. Galime pasitelkti ir kitas technologijas: rentgeno, magnetinio rezonanso tomografinius tyrimus, mamografiją, o kartais ir dirbtinio intelekto įrankius‘‘, – kalbėjo gydytoja.

Onkologija – ypač sparčiai besivystanti sritis, kur be galo daug atradimų bei naujienų. Vėžys nebėra mirties nuosprendis, su šia diagnoze galima gyventi visavertį gyvenimą ilgus metus. Prevencinės patikros padeda laiku nustatyti ankstyvą ligos stadiją. Labai gaila, bet lietuviai vis dar pasyviai naudojasi vėžio prevencijos programomis, nors informaciją apie ją gauna. Kuo anksčiau bus nustatyta ši diagnozė, tuo efektyvesnis ir sėkmingesnis bus gydymas.

Šiuo metu labiausiai paplitęs moterų krūties vėžys, storosios žarnos onkologija. Vėžys gali būti paveldimas, daug informacijos užkoduota mūsų ląstelėse. Svabu atlikti kuo daugiau genetinių tyrimų. Pavyzdžiui, kraujo vėžys, gimdos kaklelio ir plaučių vėžys nėra paveldimi. Dažniau paveldimi gali būti krūties, kiaušidžių, storosios žarnos onkologiniai susirgimai. Jei žmogus susirgo iki 50 metų, didelė paveldimumo tikimybė. Išsitirti genetiškai ir nustatyti, ar yra polinkis sirgti vėžiu, rekomenduojama tiems, kieno giminėje yra buvę piktybinių navikų atvejų. Biomedicininiai, moksliniai, stebėsenos tyrimai suvedami į biobankus, kur kaupiama medžiaga apie ligą.

„Biobankas yra biologinių mėginių ir visos susijusios medicininės sveikatos informacijos saugykla. Biobanką būtų galima palyginti su biblioteka, kur skaitytojas ateina, pasirenka, ko jam reikia, ir naudojasi. Taip ir biobanke: atėjęs mokslininkas pasirenka reikiamą mėginį su tam tikra informacija ir atlieka mokslinius tyrimus”, – forume pasakojo biobankų Lietuvoje pradininkė, LRV ministrės pirmininkės patarėja dr. Živilė Gudlevičienė.

Konferencijoje buvo kalbėta ir apie odos ligas. Odos vėžys – vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžio tipų pasaulyje. Paskaičiuota, kad vienas iš penkių europiečių arba amerikiečių iki 70-ies metų amžiaus suserga viena iš odos vėžio formų.

Dažniausias moterims nustatomas piktybinis navikas – krūties vėžys. Lietuvoje per metus diagnozuojama per pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Medikai sako, kad laiku pastebėjus šią ligą, galima sėkmingai užkirsti kelią jos vystymuisi,

„Deja, profilaktinėse programose dalyvauja tik nedidelė dalis moterų – vos 50 proc.’’, – apgailestavo dr. J. Ušinskienė.

Gydytojos teigimu, šios ligos prevencijai itin svarbios modernios šiuolaikinės diagnostinės priemonės. Viena naujausių – dirbtinis intelektas.

„Tai gali būti instrumentas, padėsiantis ne tik tiksliau diagnozuoti, bet ir sumažinti perteklinį tyrimų skaičių’’, – apie dirbtinio intelekto panaudojimą pasakojo Šeškinės poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas Antanas Pempė.

Ko mes nematome? Konferencijoje dalyvavę pranešėjai pabrėžė, kad dažnai vėžys neturi jokių simptomų, tad liga pastebima tik vėlyvose stadijose. Viena tokių pavojingų vėžio formų – gimdos kaklelio vėžys.

„Europoje šio tipo vėžys tarp moterų piktybinių navikų yra ketvirtoje vietoje, o Lietuva priskiriama prie šalių, kur sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra daugiau nei dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį”, – teigė NVI Onkoginekologijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė dr. Daiva Kanopienė.

Konferencijos pranešėjai akcentavo, jog prevencinių programų patikrų tikslas – nustatyti onkologines ligas ankstyvoje stadijoje, siekiant prailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę bei sumažinti Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą.

Kitose šalyse prevencinės programos – veiksmingos, o Lietuvoje rezultatai dar nedžiugina. Mūsų šalyje rodikliai nepakankami, dalyvauja vos daugiau nei pusė Lietuvos moterų. Taigi, dar turime ką nuveikti, reikia daugiau moteris paskatinti, kad mylėtų save ir pasitikrintų sveikatą.

Nacionalinio vėžio instituto nuotr.