Priklausomybės, į kurių spąstus papuolame net nežinodami

Išgirdę žodį „priklausomybė“ daugelis pirmiausiai pagalvoja apie narkotikus ar, pavyzdžiui, azartinius lošimus. Visgi šiuolaikiniame pasaulyje netrūksta ir kitų pagundų, o tuo pačiu ir rimtomis galinčių tapti priklausomybių, kurias ne visuomet lengva atpažinti. Tad kokios jos ir kaip į jas neįklimpti?

Iš rankų nepaleidžiamas telefonas gali reikšti priklausomybę

Išmanieji telefonai gerokai palengvina mūsų gyvenimus, o be jų dažnai jaučiamės kaip be rankų. Tačiau negalėjimas telefono padėti į šalį nei minutei gali būti stiprios priklausomybės ženklas.

Prie priklausomybės nuo telefono ženkliai prisideda socialiniai tinklai. Kompulsyvus noras nuolat tikrinti socialinės medijos paskyras ar į jas kelti turinį žmogui gali tapti rimta problema. Kai kurie tyrimai rodo, kad priklausomybė socialinei medijai gali būti netgi stipresnė nei nikotinui ar alkoholiui.

Priklausomybė nuo telefono gali turėti rimtų pasekmių fizinei ir psichologinei sveikatai. Ji gali lemti tokius simptomus kaip nerimo ir nesaugumo jausmas, nuotaikų svyravimas, nemiga, sumažėjusi koncentracija ir daugelį kitų. Nuolatinis poreikis naudotis telefonu taip pat gali sumažinti žmogaus produktyvumą ir pakenkti asmeniniams santykiams. Yra nustatyta, kad esant priklausomybei nuo telefono, žmogaus smegenyse vyksta panašūs su atpildo mechanizmu susiję procesai, kaip ir turint priklausomybę nuo narkotinių medžiagų.

Darboholizmas – tiesus kelias į negalavimus

Kiekvienam turbūt yra žinomas jausmas, kai taip įsijauti į tam tikrą užduotį, kad aplinka ir laikas tarytum išnyksta. Nemažai žmonių taip įsitraukia į darbus, kad nebegali nuo jų atsitraukti ir pamiršta visas kitas gyvenimo sritis. Tokią būseną gali paskatinti žmogaus polinkis į maksimalizmą, o taip pat aplinkos spaudimas pasiekti profesinės ir finansinės sėkmės. Tai vadinama darboholizmu, kuris turi ryškių priklausomybės bruožų.

Kaip ir kitos priklausomybės, darboholizmas gali turėti išties rimtų neigiamų fizinių bei psichologinių pasekmių. Fiziniai darboholizmo simptomai gali būti nuovargis, miego sutrikimai, galvos skausmai ir begalė kitų sveikatos problemų. Tinkamai nepailsint, greičiau „perdegama“ ir patenkama į savotišką užburtą ratą, kai sumažėjusį produktyvumą siekiama kompensuoti dirbant dar daugiau ir ilgiau, o taip tik dar labiau išsekinama kūrybinė, protinė ir fizinė energija.

Tanorekcija – baimė atrodyti pernelyg išblyškus

Yra ir rečiau pasitaikančių priklausomybių, viena iš jų – tanoreksija. Tai psichologinis reiškinys, pasireiškiantis nekontroliuojamu noru degintis saulėje ir baime atrodyti pernelyg išblyškus. Ši baimė gali būti daug stipresnė nei savisaugos jausmas ar suvokimas apie saulės spindulių keliamą pavojų sveikatai.

Priklausomybę nuo deginimosi dažnai paskatina ar sustiprina visuomenėje propaguojami grožio standartai ir tam tikros estetinės bei socialinės normos. Kad ir kokį įdegį įgytų, tokią priklausomybę turinčiam žmogui jis atrodo nepakankamas. Nesaikingas deginimasis saulėje ar soliariume, žinoma, kelia pavojų sveikatai. Didėja rizika susirgti odos vėžiu, o taip pat šį sutrikimą turinčius žmones dažnai lydi nerimas, kompleksai dėl išvaizdos, baimė nepritapti ir net depresija.

Rūkymas – nesenstanti priklausomybė

Rūkymas – turbūt viena iš labiausiai žinomų ir plačiai paplitusių priklausomybių pasaulyje. Nors tai nėra naujas reiškinys kaip anksčiau minėtos priklausomybės, dėl savo masto verta paminėjimo.

Rūkymo priklausomybę sukelia tabake esanti veiklioji medžiaga nikotinas, kuri skatina malonumo pojūtį sukeliančio cheminio junginio dopamino išsiskyrimą smegenyse. Dėl išskiriamo dopamino prie nikotino labai lengva priprasti, o nepatenkinus jo poreikio, imami jausti abstinencijos simptomai. Tai gali būti irzlumas, nerimas, nuotaikų kaita, depresija, nemiga, nuovargis, dėmesio koncentravimo problemos ir kt.

Nors nikotinas sukelia rūkymo priklausomybę, įdomu tai, kad jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis. Didžiausia problema rūkant slypi kenksmingose cheminėse medžiagose, kurios susiformuoja tabako degimo metu – dervose, anglies monokside, kancerogenuose. Dėl to pašalinus degimą manoma, kad galima ženkliai sumažinti šio blogo įpročio daromą žalą.

Pilnatvės siekis per nesibaigiančius pirkinius

Turbūt kiekvienam yra tekę neatsispirti pagundai įsigyti pirkinį, dėl kurio vėliau gailimasi. Jei stiprus noras pirkti įvairius daiktus, nepriklausomai nuo poreikių ir finansinių galimybių, yra nuolatinis, tai gali reikšti apsipirkinėjimo priklausomybę arba kitaip – oniomaniją. Kenčiantiems nuo tokios priklausomybės pirkiniai tampa savotišku bandymu pabėgti nuo problemų, kovoti su neigiamomis emocijomis.

Akivaizdu, kad pirkiniai ne tik nepadeda spręsti problemų, bet gali jas tik pagilinti. Dėl liguisto potraukio pirkiniams, žinoma, gali kilti ir rimtų finansinių iššūkių, kurie gali lemti dar didesnį psichologinį spaudimą. Dėl nekontroliuojamo poreikio pirkti gali kilti nesutarimų šeimoje, apimti savigraužos ir kaltės jausmai, o visa tai atsiliepti ir fizinei sveikatai.

Svarbu priklausomybes pripažinti ir pasiryžti jas įveikti

Kova su bet kokia priklausomybe reikalauja nemažai pastangų, o pirmas žingsnis yra problemą pripažinti. Tik tuomet įmanoma imtis veiksmų, kurie leistų iš priklausomybės išsivaduoti ar siekti specialistų pagalbos. Labai naudingas gali būti bendravimas su kitais žmonėmis, kurie susiduria su panašiomis problemomis, pasidalinimas patirtimi ir tarpusavio palaikymas. Visuomet svarbu nebijoti kalbėti apie savo problemą ir išreikšti norą ją įveikti.