Asociatyvi nuotrauka.

Naujausi, Sveikata

Vėžį sukeliančių kancerogenų gauname ir su maistu – kaip jų išvengti?

Vėžys neabejotinai yra viena labiausiai gąsdinančių medicininių diagnozių. Tikimybę ją išgirsti didina daugybė faktorių, o vienas iš jų – į organizmą patenkantys kancerogenai. Šiandien jų žinoma šimtai, o dažnas jų poveikį patiriame kasdien: rūkydami cigaretes, valgydami perdirbtą maistą, o kiti į mūsų organizmą patenka kartu su užterštu oru ar iš darbo aplinkos. Tad kokie yra pagrindiniai kancerogenų šaltiniai ir kaip jų išvengti?

Tabako dūmai – kancerogenų šaltinis

Nors daugelis žino apie rūkymo sukeliamus pavojus, vis dar daug žmonių rūko. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, mūsų šalyje kasdien rūko beveik trečdalis – 31,1 proc. – gyventojų. Taigi, į jų organizmus patenka dideli kiekiai kancerogenų – medžiagų, kurios sukelia įvairius vėžinius susirgimus arba juos paskatina.

Kancerogenai išsiskiria tabakui degant aukštoje temperatūroje ir yra įtraukiami į plaučius kartu su cigaretės dūmais. Patekusios į organizmą kancerogeninės medžiagos, kurių cigarečių dūmuose suskaičiuojama netoli šimto, gali pažeisti ląstelių DNR ir lemti nevaldomą jų dauginimąsi, dėl kurio susidaro augliai. Tarp cigarečių dūmuose aptinkamų kancerogenų yra dervos, tokios cheminės medžiagos kaip anglies monoksidas, arsenas, benzenas, kadmis, formaldehidas, akroleinas, švinas ir daugelis kitų. Visos jos kaupiasi organizme ir gali sukelti vėžį.

Tiesa, kartu su cigaretės dūmais į organizmą patenka ir nikotinas. Kaip patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijai priklausanti Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), nikotinas lemia norą rūkyti ir sukelia priklausomybę, tačiau jis vėžio nesukelia – nėra įtrauktas į kancerogenų sąrašą.

Tad geriausia iš viso nerūkyti, jei norite išvengti su cigaretės dūmais išskiskiriančių kancerogenų. Jei rūkote, verta šio žalingo įpročio atsisakyti. Tai, žinoma, nebūtinai yra lengva, tad į pagalbą pasitelkiama pakaitinė nikotino terapija, pavyzdžiui – pleistrai, nikotininė guma, pastilės ar inhaliatoriai, kurie padeda palaipsniui atsisakyti nikotino. Tačiau jei visiškai atsisakyti įpročio rūkyti nepavyksta, bedūmiai tabako gaminiai gali padėti išvengti didelio kiekio cigarečių dūmuose esančių kancerogenų ir taip mažiau kenkti sau bei aplinkiniams.

Kancerogenų netrūksta maiste

Kancerogenų šaltiniu gali būti ir maistas, o kai kurių produktų vartojimas yra siejamas su padidėjusia vėžio rizika. Tarp šių produktų yra raudona mėsa, kurios suvartojimą mitybos specialistai rekomenduoja riboti. Be to, kancerogenų kiekis potencialiai padidėja raudoną mėsą ruošiant ant atviros ugnies, nes labai aukštoje temperatūroje kai kurios maiste esančio amino rūgštys virsta kancerogenais.

Dideli kancerogenų kiekiai taip pat aptinkami perdirbtuose mėsos produktuose – pavyzdžiui, įvairiuose rūkytuose ar vytintuose kumpiuose, dešrelėse, konservuose. Tokių produktų sudėtyje yra įvairių konservantų, kurie dažnai yra kancerogeniniai ir didina vėžio riziką. Kaip vienas iš pavyzdžių yra nitratai, kurių turinčių produktų reikėtų vengti.

Dar viena produktų, kurių sudėtyje yra kancerogenų, kategorija yra užkandžiai bei gėrimai su pridėtiniu cukrumi ir dirbtiniais saldikliais. Įvairūs sintetiniai priedai maiste vėžio riziką gali didinti ne tik tiesiogiai, bet ir nulemdami viršsvorį bei nutukimą, o tai taip pat yra patvirtinti onkologinių susirgimų rizikos veiksniai.

Siekiant išvengti su maistu gaunamų kancerogenų svarbu rinktis subalansuotą, aukštos maistinės vertės produktais grįstą mitybą ir vengti perdirbto maisto su sintetiniais priedais. Kasdienio maisto pagrindą turėtų sudaryti daržovės, grūdinės kultūros, vaisiai, riešutai, sveikatai palankūs baltymų ir ne sočiųjų riebalų šaltiniai, tokie kaip paukštiena ar jūros žuvis. Saikingai reikėtų vartoti raudoną mėsą, daug cukraus turinčius produktus ir alkoholį. Be to, maistą dažniau reikėtų garinti ar troškinti, o ne skrudinti ar kepti ant ugnies.

Kancerogenai darbo aplinkoje

Dalis žmonių su kancerogenais susiduria ne tik namų aplinkoje, bet ir darbe. Tokiose srityse kaip baldų gamyba, statyba ir apdailos darbai ar chemijos pramonė dirbantys žmonės gali susidurti su padidinta kancerogenų poveikio sveikatai rizika. Ir nors šiais laikais yra taikomi pakankamai aukšti darbo vietos saugos reikalavimai, tačiau dažnu atveju pavojaus visiškai eliminuoti neįmanoma.

Kontaktas su įvairiais tirpikliais ir skiedikliais, asbesto, silicio dioksido ar medžio dulkėmis, dervomis ir variklių išmetamosiomis dujomis bei kitomis kancerogeninėmis medžiagomis gali padidinti vėžio riziką. Ši profesinė rizika gali būti sumažinta griežtai laikantis darbo saugos reikalavimų. Rekomenduojama pagal specifinės darbo vietos reikalavimus dėvėti apsaugines kaukes, respiratorius, pirštines. Taip pat būtina atsakingai sekti įvairių cheminių medžiagų taršą matuojančių daviklių parodymus ir neviršyti leistinų potencialiai kenksmingoje aplinkoje prabūnamo laiko normų.

Nors kancerogenai mus gali supti tiek namuose, tiek darbe ir kitose vietose, tačiau patys galime tikrai nemažai padaryti, kad jų poveikio išvengtume ar bent jį sumažintume. Visų pirma, reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, įskaitant vieną pavojingiausių iš jų – cigarečių rūkymą. Taip pat reikėtų didesnį dėmesį skirti savo mitybai, atsisakant mažos maistinės vertės produktų su daug konservantų, dažiklių, skonio stipriklių ir kitų dirbtinių priedų. Galiausiai, visų reikiamų apsaugos priemonių reikėtų imtis darbuose, kuriuose kyla didesnė sąlyčio su kancerogenais rizika.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Xe :
    Jei nevalgyt ir nekvėpuot - galima numirt būnant sveikam👌👌👌

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas