Tikybos mokytoja Ramutė Sakalauskienė: „Vieni mokytojai dirba dėl pinigų, kiti – iš pašaukimo“

LRT dokumentikos ciklas „Mano mokytojas“ tęsia pokalbius su išskirtiniais Lietuvos pedagogais. Ukmergės Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazijose dirbanti tikybos mokytoja Ramutė Sakalauskienė papasakos apie netikėtumų kupiną karjeros kelią ir atskleis, ko reikia kiekvienam mokytojui.

R. Sakalauskienė pedagogės darbą dirba jau daugiau nei 40 metų. Nuo pat vaikystės mokytoja tapti svajojusi moteris turėjo pereiti sudėtingą atranką, kad galėtų įstoti į pedagoginę mokyklą – į vieną vietą tuo metu pretendavo daugiau nei keturi moksleiviai.

„Kai aš lentoje pamačiau savo pavardę, kad jau įstojau, iki šios dienos prisimenu savo džiaugsmą. Kokia aš buvau laiminga, kad studijuosiu, kad mane priėmė. Iš tokio būrio aš patekau!“ – stojimo akimirkas prisimins moteris.

Pabaigusi ikimokyklinės pedagogikos studijas, Ramutė dirbo vaikų darželyje Vilniuje, o vėliau gavo pasiūlymą grįžti į Ukmergę. Čia gyvenimą dar kartą apvertė netikėtai pakalbinęs kunigas, kuris pasiūlė jaunai mokytojai vesti tikybos pamokas. Laidoje ji papasakos, kaip atrodė netikėtas egzaminas Vilniuje su kunigu, ir kodėl iš jo norėjo net pabėgti.

„Aš augau krikščioniškoje šeimoje ir man tai nebuvo naujiena. Tikėjimas man buvo įskiepytas. Aišku, studijų laikais, jau buvau truputį atitolusi nuo tikėjimo. Tuomet buvo tarybiniai laikai, nebuvo lengva ir paprasta mokytojui lankyti bažnyčią. Bet manau, kad Dievo ranka vedė į tą kelią“, – prisimins ji.

Grįžtančią iš egzamino ją autobuse užkalbino nepažįstama moteris ir pasiūlė jau kitą dieną dirbti tikybos mokytoja. Taip prasidėjo Ramutės kelias į vaikų širdis. Pati turėdama šeimą ir augindama dukrytę, ji sugebėjo savo auklėtinius ne tik mokyti, bet ir būti nepakeičiama drauge, kurią vaikai vadino antra mama.

„Prisimenu ją kaip vieną šviesiausių žmonių, pas kurį visada norisi ir gera grįžti. Mokykloje ji buvo tas žmogus, pas kurį visada galėdavai ateiti, pasiguosti, pasikalbėti. Visada suprasdavo, visada palaikydavo. Tai tik šilčiausi ir geriausi prisiminimai“, – dalinsis buvusi Ramutės auklėtinė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Rytė Mikoliūnaitė.

R. Mikoliūnaitė buvusią auklėtoją prisimena kaip vieną šviesiausių žmonių.

Kitas Ramutės auklėtinis Šarūnas Uselis šiuo metu dirba statybos projektų vadovu ir yra dėkingas jai už begalinę meilę, po pamokų skirtą laiką bei išvykas.

„Čia panašiai, kaip kalbėti apie mamą – ją tu vienintelę turi ir ji tau pati nuostabiausia, geriausia. Tai taip pat ir auklėtoja – mums buvo vienintelė tokia. Atrodo, kitos net negali įsivaizduoti. Mes pas ją kaip pas mamą eidavome ir net kalbėdavome kartais atviriau nei su mama“, – pasakos Šarūnas.

Š. Uselis mokytojai paruošė staigmeną.

Visi Ramutės auklėtiniai įvairiomis progomis stengdavosi ją pradžiuginti, sujaudinti ar prajuokinti. Mokytoja iki šiol negali pamiršti, kaip per vieną šimtadienį ją į mokyklą atskraidino su sraigtasparniu. Pedagogė prisimins, kaip atrodė skrydžio akimirkos ir kokios emocijos aplankė nusileidus.

„Vieni mokytojai dirba dėl pinigų, kiti – iš pašaukimo. Aišku, reikia žmogui ir pinigų, kad gyventum, bet svarbiausia – pašaukimas. Yra dvi taisyklės mokytojui, kurias jis privalo turėti: pirmiausia – mylėti vaiką, antra – priimti vaiką tokį, koks jis yra, ir nesistengti jo pakeisti“, – sėkmės paslaptimi dalinsis ukmergiškė R. Sakalauskienė.

Laidos pabaigoje žiūrovai išvys, kokią netikėtą staigmeną Ramutei paruošė buvęs jos mokinys Š. Uselis.

„Aš stengiuosi būti geru žmogumi. Manau, kad mokytojos meilė, rūpestis, atidumas man ir leido juo tapti“, – atvirai pasakos Šarūnas.

Dokumentinės laidos „Mano mokytojas“  įrašą galima rasti LRT mediatekoje.

„G. ž.“ inform.

LRT nuotraukos