Ukrainiečiai nepraranda vilties sugrįžti į savo namus

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Vasario 24-ąją sukanka dveji metai, kaip tęsiasi karas Ukrainoje. Rusijai užpuolus šią šalį, tūkstančiai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio svetur. Jau pirmomis karo dienomis Ukmergė, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų ir miestelių, draugiškai ištiesė pagalbos ranką karo pabėgėliams, juos priglaudė, apgyvendino. Mūsų rajone šiuo metu gyvena 423 iš karo siaubiamos Ukrainos pabėgę žmonės, tarp kurių 157 – vaikai.

Minint šią skaudžią sukaktį vasario 22-ąją Ukmergės kultūros centro didžiojoje salėje koncertavo iš Ukrainos sostinės atvykęs akademinis pučiamųjų orkestras „Kyiv Orchestra“.

Ukmergė – vienas iš dešimties Lietuvos miestų, kuriame vyko šio orkestro koncertas. Ukrainiečiai dainininkai bei muzikantai nemokamų padėkos koncertų turą Lietuvoje surengė Vasario 16-osios proga taip norėdami atsidėkoti lietuviams už paramą kariaujančiai Ukrainai. Garsūs scenos artistai specialiai panoro dainuoti ne vien Vilniuje ir Kaune, bet ir provincijos miestuose, tuo norėdami nusilenkti visai šaliai.

Padėkos koncertą „Laisvės muzika“ Ukmergėje vedė ir kartu su ukrainiečiais dainavo TV laidų vedėja, folkloro dainininkė, etnomuzikologė Loreta Sungailienė. Jautrus ir šiltas pasirodymas suvirpino ne vieno klausytojo širdį.

Koncertą Ukmergėje vedė L. Sungailienė (trečia iš dešinės).

Prieš koncertą susirinkusieji visuotine tylos minute pagerbė už savo ir mūsų laisvę žuvusius bei tebekovojančius Ukrainos karius.

Vasario 22–25 dienomis Ukmergės kultūros centro balkoną puošia Lietuvos ir Ukrainos vėliavos, o fojė prie didžiosios salės apšviesta Ukrainos vėliavos spalvomis. Taip pat ukmergiškiai kviečiami prisidėti prie solidarumo ir vienybės akcijos „Laisvė šviečia: RADAROM“.

„Gimtosios žemės“ kalbinta ukrainiečių koordinatorė Ukmergėje Anastasia Zhukovets, pasiteiravus apie jos tautiečių nuotaikas, ar karo pabėgėliai nepraranda vilties sugrįžti namo, sakė, jog daugelis tiesiog neturi kur grįžti, jų namai sugriauti. Tačiau, kaip teigė Anastasia, žmonės tiki, kad kai karas baigsis, jie būtinai grįš namo.

„Esame nusiteikę kovingai, o kai mus užpuola melancholija ir baimė, kad niekada nepamatysime savo namų, susirenkame draugėn padrąsinti vieni kitų. Kad ir kaip mums būtų sunku, vilties iš mūsų negalima atimti!“ – kalbėjo su ukrainiečiais kasdien bendraujanti ir jiems padedanti koordinatorė.

Pasak A. Zhukovets, Ukmergėje įsikūrę karo pabėgėliai, talkinant rajono savivaldybei, stengiasi pagal išgales taip pat padėti Ukrainos kariams ir žmonėms, likusiems regionuose, kuriuose šiuo metu vyksta karo veiksmai: „Rinkome ir siuntėme jiems reikalingus daiktus, vaistus, pynėme kamufliažinius tinklus, liejome žvakes, kad fronte esantys kariai tranšėjose galėtų pasišildyti maistą, užsivirti vandens, išsidžiovinti drabužius.“

A. Zhukovets teigimu, pabėgėlių iš Ukrainos atvyksta iki šiol, bet dabar jau ne tokiais dideliais kiekiais, kaip buvo 2022 m. pradžioje.

„Ukmergėje apsigyvenusieji tautiečiai didelių problemų neturi, išskyrus darbą, kurį daugeliui sunku susirasti dėl kalbos barjero. Tačiau dalis ukrainiečių, kad išmoktų lietuvių kalbos, lanko internetu per nuotolį rengiamus kursus. Kartais nedirbantiems žmonėms problemų kyla dėl sveikatos draudimo“, – pašnekovė vardijo klausimus, su kurias jai tenka susidurti bandant padėti savo tautiečiams integruotis Lietuvoje.

Dainiaus VYTO nuotr.