Užsiėmimuose su šunimi – vaikų džiaugsmas ir geros emocijos

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Ukmergės ,,Ryto“ ugdymo centre jau antri metai vyksta kaniterapijos užsiėmimai. Juos veda ukmergiškė kineziterapeutė Judita Vančenkovienė su savo augintine labradore Stella. Mintis imtis gyvūnų terapijos ir taip padėti negalių turintiems vaikams, lankantiems šį ugdymo centrą, gimė Ukmergės LIONS klubo nariams. Jų idėja ir pastangos pasiteisino: bendravimas su keturkoje Stella padeda mokiniams atsipalaiduoti, mažina emocinę įtampą, suteikia savotišką psichologinę pagalbą.

Kaniterapija – tai viena iš daugelio gyvūnų terapijos šakų, moksliškai pagrįsta ir daugiametę praktiką užsienyje (JAV ir Europoje) įgijusi terapija. Kaniterapija siūloma kaip kompleksinio gydymo dalis, reabilitacijos būdas. Glostant šunį sumažėja žmogaus pulso dažnis, atsipalaiduoja raumenys, kvėpavimas tampa tolygus. Ši terapija pasaulyje taikoma neurologinių, emocinių, psichikos sveikatos, regos ir klausos sutrikimų turintiems asmenims, sergantiems vaikų cerebriniu paralyžiumi, autizmu, Dauno sindromu, tinka depresinėms būklėms palengvinti bei elgesio sutrikimams koreguoti.

„Pradėjome nedrąsiai, o dabar galime didžiuotis“

Ukmergės LIONS klubo nariai Andra Miezenė ir Nikas Samuolis, paprašyti papasakoti, kodėl į pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams buvo pasitelkta būtent kaniterapija, kalbėjo: „Mes neieškome lengvų kelių, mes norime įdomių veiklų ir projektų, kurie atneštų matomą naudą vaikams. Vienas tokių – užsiėmimai su šuniuku „Ryto“ ugdymo centre. Pradėjome nedrąsiai, o dabar galime didžiuotis – Ukmergėje turime pirmąjį keturkojį, kuris padeda ugdyti emocinius, socialinius gebėjimus vaikams su raidos surikimais. Bendradarbiaujant su kaniterapijos klubu, labradorė Stella buvo paruošta ir specialiai apmokyta, kaip reaguoti stresinėse situacijose, kaip bendrauti su žmonėmis, klausyti šeimininko, taip pat ji gavo „Gero charakterio ir elgesio sertifikatą“.

„Ryto“ ugdymo centro ugdytiniai susitinka su gražuole labradore, kuri be galo myli vaikus. Šie užsiėmimai atneša didelę emocinę naudą vaikams, jie laukia šių susitikimų, nori šunį stebėti, glostyti, mėgdžioti, o kai kurie iš jų – nugali ir baimę keturkojui.

Mūsų projektas yra apie tęstinę pagalbą vaikams, apie prasmę, apie gražias emocijas, ryšį su gyvūnu ir apie stiprų komandinį darbą, kuriuo Ukmergės LIONS klubas gali didžiuotis. Mes labai džiaugiamės, kad kartu su Judita ir jos augintine Stella sukūrėme tokį prasmingą bendradarbiavimą“.

Vaikai laukia susitikimų

Išsakytoms mintims antrino ir „Ryto“ ugdymo centro direktorė Agnė Talalienė. Ji pasidžiaugė, kad pernai centre prasidėję kaniterapijos edukaciniai užsiėmimai nuo šio rugsėjo peraugo į neformalios veiklos būrelį „Mokausi su Stella“, kurį veda kineziterapeutė, laisvoji mokytoja J. Vančenkovienė su savo augintine.

Vaikai noriai lanko būrelį „Mokomės su Stella“, kurį veda J. Vančenkovienė.

„Pradžioje vyko edukaciniai užsiėmimai vaikams apie saugų bendravimą su šunimi. Vėliau Judita pasiūlė pasitelkti keturkojį kaip skaitymo draugą ir kartu dalyvauti užsiėmimuose. Pastebėjome, jog vaikai visiškai nejausdavo nerimo, būdavo itin sudominti. Mokiniai labai laukdavo susitikimų su Stella, netgi norėdavo jai paskaityti. Tai padėjo jiems įgyti didesnės patirties ir pasitikėjimo savimi, tobulinti skaitymo įgūdžius.

Kiekvieną kartą dalyvaudami užsiėmimuose su šunimi vaikai lavina dėmesio koncentravimą, atmintį, kalbą, aktyviai naudojasi uoslės, regos, klausos, lietimo pažinimo pojūčiais. Priklausomai nuo programos, ugdytiniai mokomi atpažinti spalvas ir formas, nustatyti priežasties-pasekmės ryšius, surasti skirtumus ir panašumus. Pastebime, kad hiperaktyvūs, autizmo spektro, cerebrinio paralyžiaus bei kitus sutrikimus turintys vaikai laisviau ir atviriau bendrauja su suaugusiais ir bendraamžiais. Susitikimus su Stella ir užsiėmimus visada lydi vaikų džiugios emocijos, jų noras bendrauti, greičiau įsitraukti į veiklas, jaustis visaverčiais. Dėkojame Juditai ir jos augintinei už nepaprastus užsiėmimus, kuriuose visada smagu dalyvauti“, – pastebėjimais dalijosi ir dėkojo ugdymo centro direktorė.

Pati nesiryžo imtis veiklos

Nuo rugsėjo prasidėjusia neformaliojo švietimo veikla patenkinta ir J. Vančenkovienė. Sveikatos priežiūros specialistės – kineziterapeutės išsilavinimą turinti ir VšĮ Ukmergės ligoninėje dirbanti moteris atviravo, jog seniai buvo susidomėjusi kaniterapija.

„Kai iš veislyno Vilniuje pirkome Stellą, sužinojome, kad jos mama dalyvaudavo kaniterapijos užsiėmimuose, – pasakojo Judita. – Mane tai labai sudomino, ėmiau gilinti žinias, tačiau pati nesiryžau imtis šios veiklos“.

Pasak pašnekovės, kaniterapija – tai profesionalus, moksliškai pagrįstas darbas su ligotais vaikais, suaugusiais. Tokiuose susitikimuose dalyvauja specialiai apmokyti šunys (atlikę specialius testus ir pripažinti profesionalių dresuotojų, kaniterapijos atstovų) bei medikas. Terapiniai užsiėmimai vyksta emociniu, kontakto pagrindu. Šuo yra gyvūnas, kuris vien akimis, judesiais, prieraišumu gali sukelti geras emocijas.

„Ši terapija nepakeičia įprastinio gydymo, bet prie jo prisideda ir papildo bei gali padėti sveikti“, – mintimis dalijosi J. Vančenkovienė.

Ji pasakojo, kad jos augintinei labradorei Stellai šį birželį sukaks šešeri metai. Kai šuniui buvo 3,5 mėnesio, šeimininkė nusprendė lankyti dresūros pamokas, kad ateityje galėtų su augintine užsiimti kaniterapija. Beveik visus metus abi važinėjo į pamokas Vilniuje. Šuo buvo mokomas atlikti įvairias komandas, o svarbiausia – vyko jo socializacija.

„Užsiėmimai būdavo tiek lauke, tiek tarp žmonių, žaidimų aikštelėje, keturkojų kompanijoje, – pasakojo Judita. – Viso to reikėjo, kad šuo išmoktų gerai elgtis įvairiose situacijose. Kadangi treneriai žinojo, kokį mes turime tikslą, man pabrėždavo, į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį, ko prireiks terapijų metu. Teko ir pačiai pasimokyti šuns psichologijos“.

Tačiau užbaigus dresūros kursus Stellos šeimininkė taip ir nesiryžo užsiimti kaniterapija. Keletą metų ji augintinę veždavo į įvairias parodas, kuriuose šuo yra pelnęs nemažai laimėjimų.

Pakvietė Ukmergės LIONS klubas

„Kartą socialiniame „Facebook“ tinkle pamačiau Ukmergės LIONS klubo kvietimą atvykti į susitikimą su savo keturkojais. Kvietime buvo paaiškinta, kad ieškoma šuns, kuris tiktų kaniterapijos užsiėmimams. Negalėjome to praleisti, todėl nuvažiavome į susitikimą. Į jį iš Kauno buvo atvykęs šunų dresūros mokyklos „Reksas“ atstovas Egidijus Brazys, kuris yra atestuotas kaniterapinių šunų ruošimo treneris. Jis mus ir pasirinko. Vėl teko lankyti mokymus ir paruošti savo šunį kaniterapijos testui.“

J. Vančenkovienė prisipažino, jog labai nerimavo, tačiau jos augintinei pavyko, ji egzaminą išlaikė ir gavo sertifikatą. Pasak pašnekovės, šįkart prie pasirengimo finansiškai prisidėjo Ukmergės LIONS klubas, kurio tuometinis prezidentas N. Samuolis džiaugsmingai sutiko žinią apie išlaikytą egzaminą.

Stella pelnytai gavo „Gero charakterio ir elgesio sertifikatą“.

Tuomet ir prasidėjo Juditos bei jos augintinės apsilankymai „Ryto“ ugdymo centre, pažintis su vaikais, pirmieji užsiėmimai. Iš pradžių Judita su Stella vaikus aplankydavo kelis kartus per mėnesį: „Mačiau, kaip mokiniai reaguoja į gyvūną, kaip atsiskleidžia jų emocijos, kaip kiekvienas skirtingai išreiškia savo jausmus. Kadangi mano šuo labai myli žmones, ypač vaikus, užsiėmimus lydėjo gera atmosfera“.

„Mokausi kartu su Stella“

Praėjusiais metais J. Vančenkovienė dirbo savanorystės pag-rindais, negaudama už tai jokio atlygio. Pasak Juditos, „visi laimingi, apseilioti, patenkinti“ – tai ir buvo geriausias užmokestis.

Nuo šio rugsėjo jai buvo oficialiai pasiūlyta užsiimti neformaliojo švietimo veikla, tapti laisvąja mokytoja ir už tai gauti atlyginimą. Taigi, po darbo ligoninėje J. Vančenkovienė su savo augintine du kartus per savaitę skuba į būrelio „Mokausi kartu sus Stella“ užsiėmimus, kuriuos lanko 22 mokyklinio amžiaus vaikai.

„Mes mokomės tarti žodžius, pavyzdžiui, uodega, ausis ir panašius. Taip pat skaičiuojame šuns kojas, pirštus, nagus. Jei Stella už darbą kaip atlygį gauna skaniuką, tai vaikai prašo, kad šuo atliktų tam tikras komandas ir patys tą skaniuką jai paduoda. Žaidžiame judrius žaidimus, estafetes, kas greičiau surinks skaniukus…“ – apie būrelyje vykstančią veiklą pasakojo laisvoji mokytoja.

Ji noriai įsijungia ir į integruotas pamokas. Per kūno kultūros užsiėmimus, kuriuose dalyvauja Stella, vaikai, matydami kaip šuo gulasi, verčiasi, voliojasi, patys bando kartoti jos judesius, tampa aktyvesni, judresni.

Pasak Juditos, vaikai labai atsiskleidžia kalbindami gyvūną: „Yra ugdytinių, kurie nenori bendrauti su suaugusiais ar bendraamžiais, bet kai tik susitinka su Stella, pradeda ją kalbinti, glostyti, myluoti…“

Darbas skatina tobulėti

„Šis darbas mane skatina tobulėti, ieškoti naujų mokymosi priemonių, būdų, kad vaikai galėtų daugiau išmokti, patirti…“ – kalbėjo J. Vančenkovienė, pripažindama, jog jai labai padeda darbo ligoninėje ir kineziterapeutės patirtis. Moteris moka bendrauti su įvairias negalias turinčiais žmonėmis, išmano apie jų ligas.

Anot jos, terapinio šuns vedliu gali būti tik jo šeimininkas. Kaniterapijos užsiėmimuose turi dalyvauti ir prižiūrintis asmuo, tačiau Judita turi medicininį išsilavinimą, todėl ji dirba savarankiškai.

O kas būtų, jei šuo ką nors krimstelėtų? Atsakydama į šį klausimą Judita patikina, jog per tuos metus, kai augina Stellą, ji niekada nėra puolusi nei žmogaus, nei kito šuns.

„Aš tiesiog neleidžiu jai prieiti prie kito keturkojo, nes nežinau, kaip jis pasielgs, nepažįstu svetimo šuns psichikos. Mes einame kartu, nepaleidžiu nuo pavadėlio. Stella visada buvo ir yra labai draugiška, užaugo su mūsų vaikais, tarp gyvūnų. Namuose yra 14 metų miršūnas šuo, du katinai ir su visais ji sutaria“, – savo augintinio savybes vardijo pašnekovė.

Nuotraukos iš J. Vančenkovienės asmeninio archyvo

Judita su savo augintine dalyvaudavo parodose.