Balelių kaimui – 675

Lapkričio 25-ąją Balelių kaimo bendruomenė organizavo šventę, skirtą Balelių 675 metų jubiliejui.

Tai tradicine tapusi kaimo šventė, kas penkeri metai kviečianti sugrįžti, prisiminti vaikystę ir jaunystę, buvusią mokyklą, gimtus namus. Į jubiliejų gausiai susirinko šio kaimo gyventojai, atvyko kraštiečiai ir svečiai. Šventėje sulaukta Lietuvos Respublikos Seimo nario Juozo Varžgalio, savivaldybės vicemero Eugenijaus Kuodelio, Taujėnų seniūnijos seniūnės Elvyros Tulušienės, Ukmergės kultūros centro direktorės pavaduotojos Sigitos Rimydienės, Traupio parapijos klebono Juozo Janulio, UAB „Brandelektra“ atstovės Jurgitos Mačiulienės.

Šventė, prasidėjusi šv. Mišiomis Balelių Šv. Jono Pauliaus II koplyčioje, vėliau tęsėsi Balelių universalaus daugiafunkcio centro sporto salėje. Čia vyko amatininkų mugė, senųjų fotografijų iš Sauliaus Tamošiūno asmeninės kolekcijos kopijų paroda „Senoji Ukmergė II“. Vakaronę susirinkusieji pradėjo sugiedodami Balelių kaimo himną. Sveikinimo žodį tarė bendruomenės pirmininkas Romas Pivoras.

Susirinkusiuosius sveikino bendruomenės pirmininkas R. Pivoras.

Seimo narys J. Varžgalys, seniūnė E. Tulušienė kartu su bendruomenės pirmininku dešimčiai kaimo senolių, švenčiančių garbingus jubiliejus, įteikė nominacijas ir apdovanojimus.

Puikią muzikinę programą susirinkusiesiems dovanojo Ukmergės kultūros centro Taujėnų skyriaus atlikėjos Jurgita Levickienė ir Jolanta Janickienė (vadovė Nijolė Janulienė), Balelių moterų ansamblis „Melodija“ ir solistė Vilma Misiūnaitė (vadovė Virginija Kaziūnienė), Taujėnų gimnazijos šokėjai (vadovė Jurgita Padolskienė) ir gimnazistė Goda Baravykaitė (vadovė N. Janulienė).

Smagia nuotaika dalijosi tradicinė kapela „Sadūnai“ iš Zarasų krašto.

Balelių jubiliejaus iškilmes papuošė šventinis tortas. Už jį bendruomenė dėkoja Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorei Angelei Andrikonienei.

Taip pat padėkos žodžius už sveikinimus ir dovanas skiria visiems svečiams.

„Už gerą nuotaiką tariame nuoširdų ačiū šios šventės organizatoriams ir dalyviams.

Juk mums svarbu bendravimas, buvimas kartu, o tokie renginiai ir padeda susiburti į vieną didelį būrį, pasidžiaugti bendryste, praskaidrinti kasdienybę…“ – mintimis dalijosi apie šventę informavusios Kultūros centro Taujėnų skyriaus Baleliuose renginių organizatorė Daiva Gudzevičienė ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Balelių padalinio bibliotekininkė Inga Petkuvienė.

Ši šventė buvo surengta įgyvendinant projektą „Balelių kaimui 675 metai“.

Paruošė Nijolė STUNDŽIENĖ

Romutės ŠAINER ir Virginijos PADOLSKIENĖS nuotraukos

Jubiliejaus proga papuoštas atstatytasis kaimo kryžius.

Balelių moterų ansamblis „Melodija“.

Taujėnų gimnazijos šokėjai.

Balelių vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1348 metais – vos 15 metų vėliau nei Ukmergė (1333 m.).

Istoriniuose šaltiniuose Baleliai paminėti 1378 m. – Hermano Vartbergės (Hermani de Wartberge) Livonijos kronikoje: „Livonijos magistras su savo žmonėmis narsiai ėjo prieš lietuvius, būtent Upytės, kur ištisas devynias dienas ir naktis žudė, degino, viską griovė ir naikino. < > … septintą poilsį darė Baleliuose (Ballellen) … < > Deltuvos dvaro inventoriuje nurodyta, jog 1610 metais Baleliai turėjo 10 kiemų ir 11,5 apsėto valako.

Balelių dvaras XVI a. pab.-XVII a. pr. priklausė Upytės pavietui. Kaime likę dvaro sodybos likučiai: rūmai, svirnas. Rūmai tinkuoto mūro, pastatyti ant aukštų akmens mūro pamatų. Statinys ne kartą remontuotas, jau praradęs autentišką vaizdą, apsuptas kolūkinių laikų pastatų griuvėsių.

Balelių kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Jis padarytas iš dvikamienio asmenvardžio dėmens, išplėsto mažybine-malonine priesaga ir greičiausiai kilęs iš trumpinio balas mažybinės-maloninės formos balelis. Siejamas su veiksmažodžiu „bal-ti“, tačiau tam prieštarauja priegaidės neatitikimas, dėl to dėmens Bal – kilmė ir senumas – neaiškūs. Be to, kaimo pavadinimas Baleliai gali būti dar ir fiziografinės kilmės, pvz., „balelė“, „bala“. Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio Baleliai buvo vadinami Balaliais.

1918 m. įkurta Balelių pradinė mokykla, veikusi Viškonių kaime. 1923 m. Varnėnų (Balaliukų) kaime pastatyta nauja mokykla ir pavadinta Balelių pradine. 1949 m. atidaryta penkta klasė ir pavadinama Balelių progimnazija, 1951 m. – Balelių septynmete. 1969 m. Baleliuose pastatyta nauja mokykla. 2009 m. mokykla šiame kaime uždaryta. Pastate įsikūrė Balelių universalus daugiafunkcis centras (UDC).

Kaime veikia rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Balelių kaimo padalinys, savo veiklos metus skaičiuojantis nuo 1954 metų. Biblioteka ne kartą kraustėsi į kitas patalpas. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. įsikūrė Balelių UDC.

1923 metais Baleliuose buvo 240 gyventojų, iš jų 59 – Taujėnų dvare.

Pagal 1937 m. Taujėnų valsčiaus žemės planą, kai kaimas skirstėsi į vienkiemius, Baleliams priklausė 41 žemės sklypas, kurį sudarė 344 ha. Balelių kaimo žemės į vienkiemius buvo išdalintos apie 1938 m.

1944 m. Balelių kaimo vyrai kovojo Lietuvos partizanų Žaibo, Šarūno, Juozo Krikštaponio būriuose.

1949 m. Baleliuose buvo įsikūręs Vinco Kudirkos vardo kolūkis. Kiti kaimai – Šarkėnų ir Viškonių – sudarė „Raudonosios žvaigždės“ kolūkį, Juodgirio ir Pienių kaimai – „Naujo gyvenimo“ kolūkį. 1950 m., apjungus šiuos kolūkius, susikūrė kolūkis „Taika“, kuris 1964 m. buvo perorganizuotas į Balelių tarybinį ūkį.

1928 m. Nepriklausomybės dešimtmečio proga Balelių kaimo gale buvo pastatytas aukštas medinis kryžius, kuris sovietmečiu buvo nugriautas, o 2000 m. – atstatytas (tautodailininkas Kostas Tulušis).

2008 m., minint kaimo 660 m. jubiliejų, pastatytas ąžuolo ir akmens paminklas (autorius Anatolij Maštaler).

Iš Vlado Šlaito viešosios bibliotekos surinktos medžiagos

Mus remia: