Jaunuosius Ukmergės „liūtukus“ vienija kilnūs tikslai

LEO – tai tarptautinė, nepolitinė jaunimo organizacija, veikianti daugelyje pasaulio šalių, suburianti paauglius ir jaunimą labdaringam, savanoriškam darbui, pagalbai neįgaliems vaikams, likimo nuskriaustam jaunimui. LEO nariais gali būti visi aktyvūs 12–30 metų amžiaus žmonės. Ukmergėje veikiantis LEO klubas orientuojasi į 12–18 metų aktyvų jaunimą ir vienija apie 15 ukmergiškių. Šį klubą subūrė ir jam vadovauja veikli ir energinga Danielė VALIAUGAITĖ. Su ja ir kalbėjomės apie vykdomą veiklą, jau atliktus ir planuojamus darbus, apie smagius renginius, iniciatyvas ir patirtis.

 

– Daniele, esi gimnazistė, mokaisi Antano Smetonos gimnazijos 3 (11) klasėje. Kada ir kodėl gimė mintis, noras Ukmergėje įkurti LEO klubą?

 – Pradėsiu nuo to, jog nuo pat mažens sekiau mamos Renatos Račickienės pavyzdžiu. Kartu su ja dalyvaudavau įvairiuose renginiuose, užaugau įdomių žmonių apsuptyje. Mano mama visuomet yra siekianti žinių, energinga, pozityvi, kūrybinga bei įkvepianti. 2018 metais ji buvo pakviesta prisijungti prie tik ką susikūrusio Ukmergės LIONS klubo. Ten ji įgyvendino daug savo išsvajotų idėjų, vien jų – ,,Baltas vakaras”. Visų šių nuostabių renginių ir sumanymų užkulisiuose buvau ir aš, tuo metu dar maža ir smalsi mergaitė, stebinti viską iš šalies. Kartu su mama pradėjau dalyvauti ir LIONS susirinkimuose, turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su šiais motyvuotais ir altruistiškais ukmergiškiais. Jų diskusijos ir entuziazmas mane įkvėpė. Tuomet dar nežinojau, kad egzistuoja jaunimo organizacija LEO, kur ir jaunimas gali ugdyti lyderystę, organizuoti paramos renginius ir prasmingą jaunimo laisvalaikį. Nemaniau, kad būsiu viena iš tokio klubo Ukmergėje steigėjų. Vieną dieną grįžusi namo papasakojau mamai, kad mano galvoje kirba idėja suburti LEO klubą. Ji pritarė šiai minčiai, juolab kad mama tuo metu buvo Ukmergės LIONS klubo prezidentė. Ji apie tai papasakojo savo kolegoms ir jie neabejotinai sutiko, besąlygiškai mane palaikė. Tad su LIONS narių pagalba 2022 metų gruodžio 9 dieną įsteigėme Ukmergės LEO klubą. Mano mama ir LIONS nariai yra pagrindinis mano įkvėpimo šaltinis.

Viešnagės JAV metu D. Valiaugaitė įsiamžino Masačusetso valstijos rūmų balkone.

– Gal galėtum daugiau papasakoti apie LEO klubų išskirtinumą.

– LEO – trijų angliškų žodžių pirmųjų raidžių junginys: leadership – vadovavimas, experience – patirtis, opportunity – galimybės.

LEO klubų nariai dažnai lietuviškai vadinami „liūtukais“ – tai auganti „liūtų“ (LIONS) karta. Mūsų veikla ir projektai stiprina bendruomenę ir padeda jauniems žmonėms ugdyti ir praktikuoti lyderystės, organizacinius ir socialinius įgūdžius. LEO klubai gali kurtis mokyklose, universitetuose, įvairiose bendruomenėse. Šie klubai skirstomi į dvi kategorijas: Alpha ir Omega.

LEO Alpha klubai orientuoti į individualų, socialinį paauglių įsitraukimą į savanorystės veiklą ir jungia moksleiviško amžiaus jaunimą nuo 12 iki 18 metų. LEO Omega vienija jaunus suaugusius žmones nuo 18 m. iki 30 m. Juose merginos ir vaikinai daug dėmesio skiria asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Mūsų klubas yra LEO Alpha.

Dar vienas didelis išskirtinumas, jog turime galimybę vykti į tarptautines LIONS stovyklas, kuriose vaikai gyvena šeimose, stovyklose, susipažįsta su jaunimu iš kitų šalių, jų kultūra. Taip pat ir mes į savo namus priėmėme gyventi stovyklautojus, kurie pasirinko atvykti į Lietuvą. Mūsų viešnia buvo mergaitė iš Austrijos.

– Kokie buvo pirmieji Ukmergės „liūtukų“ žingsniai, kokios iniciatyvos, nuveikti darbai labiausiai įsiminė?

– Mano pats pirmasis žingsnis, kai tik išsirutuliojo ši idėja, buvo apie tai pranešti savo draugei, su kuria bendraujame nuo pat gimimo. Su ja pradėjome žvalgytis naujų narių. Kadangi nuo pat pirmos klasės kartu mokomės ir mūsų požiūriai labai panašūs, todėl pasiūlėme prie mūsų prisijungti ir dabartiniams bendraklasiams. Jie, nė nežinodami į kur veliasi, sutiko. Taip susiformavo maždaug 6 žmonių pradinis branduolys. Šiuo metu turime 15 pastovių, empatiškų ir aktyvių narių.

Ukmergės LEO klubo įsteigimo dieną organizavome inauguracijos vakarą bei įgyvendinome pirmąjį oficialų renginį – dalyvavome Kalėdinėje mugėje, kurioje prekiavome marškinėliais su įvairiais mūsų gamybos logotipais. Surinktas lėšas šiemet panaudosime veždami finansinių sunkumų patiriančių šeimų vaikus pasidžiaugti kalėdine Vilniaus eglute.

Dar vienas iš mūsų didesnių renginių buvo orientacinis žaidimas ukmergiškiams per Ukmergės miesto šventę. Kūrėme įvairias žaismingas užduotis, kad dalyviai galėtų į jas pasižiūrėti kuo kūrybiškiau, tad rezultatas mus pribloškė – buvome labai maloniai nustebinti. O ir pasiruošimas vyko labai smagiai. Kad žaidimas būtų sklandus, mes, LEO nariai, turėjome patys išbandyti trasą, nors tądien oras mums siuntė išbandymą kaitra ir plieskiančia saule. O eiti teko keliukais palei upę, kur yra daug nelygumų, pakalnių ir įkalnių, nebuvo nė šešėlio ir dar ant pečių nešėmės mokyklines kuprines. Dabar dažnai su šypsena prisimename, jog tądien jautėmės lyg dalyvautume išgyvenimo žaidime ir keliautume dykuma. Ir, kaip sakome, lyg „vyšnia ant torto“ – nė vienas iš mūsų neturėjome pasiėmę vandens… Po šio išbandymo supratome, kad turime patobulinti maršrutą, tad Miesto šventei parengėme lengvesnę orientacinio žaidimo versiją.

Kasmet Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyksta masinė talka, kurios metu LIONS klubų savanoriai iš visos Lietuvos tvarko nacionalinio parko teritoriją. Šiemet prie talkos prisidėjo ir mūsų LEO klubas. Buvo išardytas senasis Parnidžio kopos atitvaras, išravėti nendrynai, invaziniai augalai bei pušelės.

Taip pat mes prisidėjome organizuojant tradicinį labdaros renginį „Baltas vakaras”.

– Kaip minėjai, priklausydami LEO klubams, „liūtukai“ turi galimybę per LIONS tarptautines stovyklas keliauti, atstovauti Lietuvai, išvysti pasaulį, susitikti bendraamžius skirtinguose žemynuose, pažinti kitas kultūras, susirasti draugų, augti stipriomis ir plačių pažiūrų asmenybėmis. Pati taip pat buvai išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas. Papasakok apie šią kelionę, kokį patirties bagažą parsivežei?

– Taip, šią vasarą turėjau unikalią galimybę aplankyti Jungtines Amerikos Valstijas, Bostoną. Galiu drąsiai patvirtinti, jog ten praleistas laikas, 17 dienų, buvo lyg kino filmas. Amerikoje 10 dienų gyvenau šeimoje ir 7 dienas stovykloje su kitais bendraamžiais iš viso pasaulio.

Inauguracijos iškilmėse tuometinis Ukmergės LIONS klubo prezidentas Nikas Samuolis įteikė D. Valiaugaitei LEO klubo sertifikatą.

Atskridus pasitiko vietiniai LIONS nariai ir mane priimančioji šeima, visi jie buvo nuostabūs. Iš pradžių šiek tiek trikdė anglų kalba su amerikietišku akcentu, kurią buvau girdėjusi tik filmuose, bet netgi tai man teikė neapsakomą džiaugsmą. Jau kitą dieną susipažinau su kitais stovyklautojais, kurie vėliau tapo mano draugais. Tas regionas, kuriame gyvenau, yra itin reikšmingas, nes jame alsuoja „Lionizmas“. Visas miestelis buvo apgaubtas LIONS dvasios. Visos parduotuvėlės turėjo LIONS emblemą, vietiniai dėvėjo drabužius su užrašu „LIONS club” (liet. Liūtų klubas), automobiliai buvo padabinti LIONS logotipo lipduku ir daug kitų detalių. Teko dalyvauti ir vietiniuose „Liūtų“ susirinkimuose. Susidarė įspūdis, jog jie gyvena lyg šventėje. Jie švenčia kiekvieną gyvenimo dieną. Man ten teko daug ką pažinti ir patirti. Turėjau galimybę vykti į vietinius teismo rūmus, kadangi viena iš LIONS narių ten dirba advokate. Gavome leidimą stebėti teismo posėdžius gyvai, kuriuos anksčiau galėjau pamatyti tik filmuuse. Bylų nagrinėjimas atrodė lyg būtų surežisuotas, nes teko išvysti įtariamojo suėmimą vietoje, teismo nuosprendžio paskelbimą. Teko aplankyti Masačusetso valstijos rūmus, kuriuose gerbiamas senatorius paspaudė man ranką, pabuvau ir rūmų balkone, kas nutinka itin retai. Taip pat su stovyklautojais aplankėme Vusterio politechnikos institutą bei turėjome progą pavairuoti studenčių sukurtą itin greitą robotą, viešėjome prestižinėje aukštojoje mokykloje – Masačiusetso technologijų institute, kuris prilygsta Harvardo universitetui. Visus šiuos objektus aplankiau su stovyklautojais, kurie per tą vieną savaitę tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Mūsų, jaunuolių, įskaitant mane, buvo 21 iš 15 skirtingų šalių, tačiau pasijautėme kaip šeima. Mes sukūrėme tokį stiprų ryšį, jog patys stovyklos kuratoriai teigė, kad iki šiol dar neturėjo tokios stiprios pamainos. Iki šių dienų vis dar bendraujame – vieni kitiems rašome, skambiname ir planuojame vasaros susitikimą Europoje. Per tas 17 dienų užsimezgė nauji ir neatsiejami ryšiai, pažinau amerikietišką kultūrą, tradicijas, ragavau vietinio maisto, o svarbiausia – praplėčiau supratimą apie LIONS gyvenimą už Atlanto bei savo galimybių spektrą.

Ukmergės „liūtukai“ talkino Miesto gimtadienio šventės renginiuose.

– Gruodžio 5-ąją minima Tarptautinė jaunimo klubų LEO judėjimo diena. Ar jaunieji ukmergiškiai tam ruošiasi? Gal tądien bus ir staigmenų?

– Visiškai teisingai. Taip sutapo, jog Ukmergės LEO klubo įsteigimo data skiriasi tik pora dienų. Todėl mūsų laukia dviguba šventė – gimtadienis ir Tarptautinė jaunimo klubų LEO judėjimo diena. Gruodžio 8-ąją švęsime LEO klubo gimtadienį, vyks naujo prezidento inauguracija, viceprezidento paskelbimas bei naujai prisijungusių narių įšventinimas! Taip pat gruodis mums primena apie Advento laikotarpį, o tai atspindi gerumą ir šilumą, tad po inauguracijos jau planuojame kitą renginį. Tai bus kalėdinis labdaros renginys – imbierinių namelių statymo varžybos. Mūsų tikslas yra padėti bendruomenei ir suteikti visiems šypsenas, todėl ir šiemet renginio metu surinktas lėšas skirsime finansinių sunkumų turinčių šeimų vaikų kelionei į Vilnių pasigrožėti Kalėdų egle, paskleisti šventinę dvasią. Juk viso pasaulio LIONS klubų šūkis – MES TARNAUJAME!

– Ačiū tau už pokalbį ir sėkmės prasmingoje veikloje.

Kalbėjosi Nijolė STUNDŽIENĖ

Asmeninio archyvo nuotraukos