Europarlamentaras pristatė autentiškus Vasario 16-osios Akto signatarų autografus

Loreta EŽERSKYTĖ

Vasario 16-osios Akto originalo atradėjas profesorius Liudas Mažylis aktyviai dirbdamas Europos Parlamente neapleidžia ir istorinės atminties temų. Neseniai politikas į Ukmergę atvežė ir Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje pristatė savo sukauptą unikalią kolekciją – Vasario 16-osios Akto signatarų autentiškus autografus. Parodos eksponatai – atvirlaiškiai, teisiniai ir finansiniai dokumentai.

Profesorius papasakojo, kad pirmieji autografai asmeninėje jo kolekcijoje atsirado dar 2014 metais, kai juos aptiko šeimos archyve.

„Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių – gydytojo Prano Mažylio ir jo žmonos Antaninos Bliūdžiūtės – namuose Kaune sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą signatarų parašų. Man ieškoti autografų net nereikėjo, jie buvo tarp šeimos dokumentų. Nuo to viskas ir prasidėjo. O nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios Akto Signatarų autentiškus autografus“, – pasakojo svečias, pripažinęs, jog kolekcionavimas yra didelė jo aistra.

2018-ųjų vasario 16 d. L. Mažylis visuomenei pademonstravo į vieną kolekciją surinktus septyniolikos iš 20-ies signatarų autografus. Nors jau praėjo penkeri metai, unikali kolekcija nepasipildė. Joje vis dar trūksta trijų – Donato Malinausko, Jurgio Šaulio ir Jono Vailokaičio – tuometinės Lietuvos Tarybos narių autentiškų autografų.

Parodoje pristatomi dokumentai, kurie atskleidžia spalvingas ir ryškias, taip pat mažiau žinomas arba netikėtas detales apie signatarų biografijas, asmenybes: „Per signatarų asmenines patirtis galime suprasti ir mūsų modernios valstybės, visuomenės raidą, geriau pažinti tą laikotarpį, kai buvo priimtas svarbiausias mūsų valstybės dokumentas. Man kiek-vienas iš dvidešimties signatarų atrodo išskirtinis, labai nusipelnęs tautai ir valstybei.“

L. Mažylio manymu, daugiausia istorijos liudija atvirlaiškiai. Juose glūdi daugybė naratyvų: kalba, pašto ženklas, antspaudas, adresas, autografas. Būtent šie Lietuvos istorijos liudytojai ir yra vieni seniausių kolekcionieriaus eksponatų. Tarp jų pateko Jono Basanavičiaus 1908 metais iš Vilniaus į Panevėžį Jonui Jablonskiui siųstas laiškas. Tuo metu Lietuvos mokslo draugija leido leidinį, tad jiedu susirašinėjo apie tai, kaip tą leidinį derėtų pavadinti.

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos salėje eksponuotuose stenduose taip pat buvo galima patyrinėti Saliamono Banaičio pasirašytą banko vekselį, kuriuo jis sūnui oficialiai perduoda tūkstantį litų, bei pažymą apie akcijų pokytį auksinus keičiant į litus, ant kurios 1922 metais pateko Jokūbo Šerno autografas. Kolekcijos apimamą laikotarpį užbaigia vyskupo Justino Staugaičio 1943-iais Vilniaus santuokos rūmuose pasirašytas liudijimas.

Pasakodamas, kokiais keliais autografai atsirado jo kolekcijoje, profesorius prisiminė, jog jam ypač ilgai nepavyko gauti mūsų kraštiečio, buvusio Lietuvos prezidento Antano Smetonos autografo: „Atrodytų, A. Smetonos parašų turėtų būti tikrai daug. Deja, per sovietmetį jie neišliko. Panašiai nutiko ir su J. Vailokaičio autografu. Jis buvo bankininkas, lyg ir turėjo būti pasirašęs daugybę dokumentų, bet manęs kol kas nė vienas nepasiekė.“

Signatarų autografų paroda, akcentavo profesorius, yra vienas iš istorinės atminties išsaugojimo būdų. Dabar, vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, nepriklausomai šaliai kovojant už savo laisvę, demokratiją ir europines vertybes, savo valstybės praeities žinojimas, platesnis suvokimas padeda įveikti ir dabartinius iššūkius, žvelgti į ateitį remiantis esminėmis mūsų tautos vertybėmis.

Po unikalios kolekcijos pristatymo Europos Parlamento narys prof. L. Mažylis bendravo su ukmergiškiais, mielai atsakinėjo į jų pateiktus klausimus. Svečią maloniai nustebino gydytojos Audronės Augustėnienės į susitikimą atsinešta prieš daugiau nei tris dešimtmečius jaunimo baidarių žygio metu daryta nuotrauka. Joje ukmergiškė, tuomet – gydytoja rezidentė įamžinta su žygiui vadovavusiu, jaunimą su tarpukario Lietuvos istorija supažindinusiu L. Mažyliu, dirbusiu Kardiologijos institute ir kūrusiu naujus vaistus. Profesorius ant istorine jau tapusios nuotraukos paliko savo autografą.

AUTORĖS nuotraukos