Kodėl beveik dvigubai padidėjo mokestis už privačią žemę?

Loreta EŽERSKYTĖ

Į redakciją kreipėsi nemažai ukmergiškių, kuriuos nemaloniai nustebino pranešimuose sumokėti žemės mokestį nurodyta suma. Ji, palyginti su praeitais metais, daugeliui padidėjo dvigubai.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2023 m. žemės mokestis apskaičiuotas beveik 10,8 tūkst. privačios žemės savininkų iš Ukmergės rajono savivaldybės, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 1,2 mln. eurų: gyventojai – apie 1,1 mln. eurų, įmonės – apie 99 tūkst. eurų. 2022 m. žemės mokestis apskaičiuotas beveik 10,4 tūkst. rajone gyvenančių privačios žemės savininkų, jie į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 675 tūkst. eurų.

Mokestį lemia keli veiksniai

Kaip „Gimtajai žemei“ teigė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Virginija Ginevičienė, priežastys, dėl kurių daliai žemės savininkų pakito žemės mokestis, gali būti įvairios.

„Žemės mokesčio dydį lemia konkretūs savivaldybių taikomų žemės mokesčio tarifų ir lengvatų pasikeitimai – jie nustatomi kasmet. Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d., po VĮ Registrų centro masinio vertinimo, įsigaliojo naujos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės. Kaip ir įprasta, naujos vertės galios penkerius metus – iki 2027 metų imtinai. Atsižvelgus į šiuos veiksnius (savivaldybių tarifus, lengvatas bei pasikeitusią rinkos vertę) ir yra paskaičiuojama galutinė žemės mokesčio suma“, – komentavo V. Ginevičienė.

Žemės vertė išaugo padidėjus sklypų rinkos kainai

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras, nustatęs 1 464 verčių zonas ir sudaręs 300 žemės sklypų vertinimo modelių, iš viso įvertino daugiau kaip 2,5 mln. žemės sklypų. Skelbiama, kad bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais.

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė „Gimtajai žemei“ teigė, kad vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu, masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai.

„Nuo 2018 iki 2022 metų pabaigos žemės mokestis buvo apskaičiuojamas pagal vidutines rinkos vertes mokesčiams, nustatytas 2018-01-01. Nuo 2023 m. sausio 1 d. prasidėjo naujas laikotarpis, todėl mokesčiams apskaičiuoti pradėtos taikyti žemės sklypų mokestinės vertės, įsigaliojusios nuo 2023-01-01. Jeigu nesikeis teisės aktai, šios vertės mokesčiams apskaičiuoti bus taikomos 2023–2027 metais“, – sakė Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė.

Pasak L. Kanišauskienės, žemės sklypų vidutinės rinkos vertės apskaičiuojamos pagal rinkos požiūriu panašiose teritorijoje įvykusių žemės sklypų sandorių duomenis: „Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, žemės sklypų kainos per laikotarpį nuo 2018 iki 2023 metų pakilo. Per 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė šalyje vidutiniškai padidėjo 43 procentais. Didžiausias – net 77 proc. – mokestinės vertės pokytis per šį laikotarpį fiksuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypų, komercinės žemės mokestinė vertė išaugo 33 proc., pramonės ir sandėliavimo žemės – 28 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės – 26 proc., mėgėjų sodo žemės – 23 proc.“

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė pažymėjo, jog Ukmergės rajono savivaldybėje mokestinės vertės pokytis yra didesnis nei vidutiniškai visoje šalyje.

„2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios mokestinės žemės sklypų vertės padidėjo atitinkamai pagal išaugusias sklypų rinkos kainas. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priklausomai nuo konkrečios vietovės, nustatytas vidutiniškai apie 110 proc. mokestinių verčių pokytis (nuo 2018 iki 2023 m.), kuris kaip ir Širvintų, Elektrėnų, Panevėžio, Kauno rajonuose bei kitose gretimose ar panašiose savivaldybėse yra vienas didžiausių šalyje, gyvenamųjų teritorijų bei pramonės ir sandėliavimo žemės – apie 40 proc., komercinės ir mėgėjų sodo žemės – apie 60 proc.“, – komentavo L. Kanišauskienė.

Mokestinę vertę galima patikslinti

Žemės mokesčio mokėtojai – žemės savininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nesutikdami su Registrų centro nustatyta mokestine verte, kiekvieno mokestinio laikotarpio pirmąjį ketvirtį, t. y. sausio 1 d. – kovo 31 dienomis, gali pateikti prašymą Registrų centrui žemės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą atlikus žemės sklypo individualų vertinimą.

Pašnekovė taip pat priminė, jog kartu su prašymu būtina pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą, parengtą laikantis Žemės mokesčio įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Registrų centro direktoriaus įsakymu, reikalavimų.

Tarifus nustato savivaldybės

Pagal Žemės mokesčio įstatymą mokesčio tarifas gali būti nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Savivaldybės taryba kiekvienais metais nustato konkrečius mokesčio tarifus, kurie, vadovaujantis minėtu įstatymu, gali būti diferencijuojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, mokesčio mokėtojų kategorijas ir kt. Žemės mokesčio įstatymas nurodo, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė paaiškino, kad žemės mokesčio tarifai 2023 metams yra patvirtinti 2022 m. lapkričio 24 d. priimtu Savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamųjų žemės sklypų dydžių nustatymo“.

Tarybos sprendimu, žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinės, vandens ūkio paskirties žemės sklypams taikomas 1,5 proc. tarifas. Toks pat tarifas nustatytas pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms. Kitos paskirties sklypams, gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties sklypams ir bendro naudojimo, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijoms nustatytas 1 proc. tarifas.

Apleistai žemės ūkio naudmenų žemei (sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotai, nustatyti nuotoliniais kartografavimo metodais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), taip pat kitos paskirties apleistai žemei pagal Ukmergės rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tvarkos aprašą Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatytas maksimalus – 4 proc. žemės mokesčio tarifas nuo žemės mokestinės vertės.

Taip pat Savivaldybės sprendimu yra nustatyti neapmokestinamųjų žemės sklypų dydžiai fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai: Ukmergės mieste – 0,1 ha; kitose rajono teritorijose – 1,5 ha.

Pasak Finansų skyriaus vedėjos, 2023 metams Savivaldybės taryba paliko galioti 2022 m. patvirtintus žemės mokesčio tarifus bei neapmokestinamųjų sklypų dydžius: „Tiek tarifai, tiek neapmokestinamųjų sklypų dydžiai mūsų rajono savivaldybėje nesikeičia jau daug metų.“

Rajono savivaldybėje sudarytos darbo grupės žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių klausimams spręsti nuomone, į biudžetą surinktos žemės mokesčio lėšos pirmiausia turėtų būti skirtos gerinti žemės ūkio veiklos sąlygas – melioracijos statinių priežiūrai ir remontui (prisidėjimui prie valstybės biudžeto lėšų). Iki šiol tai buvo finansuojama tik valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat tęsti kaimo asociacijų vykdomų ir ES lėšomis finansuojamų projektų, kuriuos įgyvendinant tvarkoma vandentvarka, kofinansavimą, užtikrinti kaimo kelių priežiūrą.

Laiku nesumokėjus, skaičiuojami delspinigiai

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė V. Ginevičienė informavo, kad žemės mokestį už 2023 metus jau sumokėjo apie 4,4 tūkst. žemės savininkų iš Ukmergės rajono savivaldybės. Gyventojai sumokėjo 394 tūkst. eurų, įmonės – apie 17 tūkst. eurų.

 „Žemės mokesčio deklaracijų papildomai pildyti nereikia, nes VMI jas suformuoja ir pateikia gyventojams, o tikslią mokesčių sumą visada patogiausia pasitik-rinti ir sumokėti prisijungus prie Mano VMI. Verta pažymėti, jog praleidus žemės mokesčio terminą, kuris yra iki lapkričio 15 d., jau nuo kitos dienos pradedami skaičiuoti delspinigiai – 0,03 proc. per dieną“, – priminė V. Ginevičienė.

Ji taip pat teigė, kad VMI nuolat informuoja gyventojus apie naujai atsiradusius ir nesumokėtus mokesčius, siųsdama pranešimus per Mano VMI, o ne Mano VMI naudotojams – klasikiniu paštu.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, jog gyventojas ar įmonė, jei jie turi finansinių sunkumų, gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kuri leistų skolą išdėstyti dalimis patogiu grafiku. Jei asmuo po pranešimo ir toliau nesumoka ir nesikreipia į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, VMI, vadovaujantis teisės aktais, nurašo mokesčio sumą ir susikaupusius delspinigius iš lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose“, – priminė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė.

AUTORĖS nuotr.