Rotavirusas: apsaugo skiepai ir rankų higiena

Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. Viena iš jų – rotavirusinė infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendru organizmo apsinuodijimu. Todėl artėjant aktyviausiam šios ligos sezonui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus specialistai primena rotavirusinės infekcijos galimus užsikrėtimo būdus ir profilaktines priemones.

Rotavirusų sukelta infekcija yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ūminių virusinių žarnyno infekcijų. Lietuvoje vidutiniškai registruojama 3 500 rotavirusinio enterito atvejų, iš jų apie 97 proc. gydomi ligoninėse. Didžiausias sergamumas matomas vaikų iki 3 metų amžiaus grupėje.

Rotavirusais užsikrečiama per burną. Dažniausiai virusai plinta per įvairius daiktus ir maistą, jei jis ruošiamas nešvariomis, viruso užkrėstomis rankomis. Ypač pavojingas mažai termiškai apdorotas maistas, t. y. sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose dažnai vaikai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji namie užsikrečia nuo sergančių vaikų. Laikotarpis nuo žmogaus užsikrėtimo rotavirusais iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo vidutiniškai yra 2 dienos.

Visuomenės sveikatos specialistai pažymi, kad veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos – skiepai, kurie turi būti atlikti kūdikiams ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus.

Lietuvoje į profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos įtraukta nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama 2 mėn., antroji – 4 mėn., trečioji – 6 mėn. kūdikiams.

NVSC Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus duomenimis, 2020–2022 m. Ukmergės rajone vaikų profilaktinių skiepijimų nuo rotavirusinės infekcijos aprėptys siekė 81,69 proc.

Žarnyno infekcijų plitimą gali sumažinti ir kitos priemonės:

• Plauti rankas. Tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Tai daryti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligoniu, jo išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą. Maži vaikai dažnai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, todėl jiems turėtų padėti suaugusieji.
• Sergančio vaiko nevesti į ugdymo įstaigą. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas ir visada konsultuotis su šeimos gydytoju. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.
• Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama. Slaugant ligonį patariama naudoti vienkartines slaugos priemones.
• Kruopšti higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti tinkamas dezinfekcines medžiagas. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 min. pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu. Vaiko žaislus reikėtų plauti muilo arba sodos tirpalu, po to nuskalauti po tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.

„G. ž.“ inform.