Repo muzikos kūrėjas Pijus Opera: ,,Jau darželio auklėtojoms pasakojau, kaip planuoju savo koncertą“

Vasara prabėgo, bet muzikos pasaulis neužmiega ir nenustoja suktis. Štai ukmergiškis Pijus Vasiliauskas, kurio sceninis vardas Pijus Opera, pradėjo savo karjerą vos septynerių, tačiau sustoti jis dar tikrai neketina. Rugsėjo mėnesį Pijus jau suspėjo pasirodyti festivalio ,,Loftas Fest” scenoje bei surengti koncertą Kaune.

Jaunosios kartos reperis papasakojo apie karjeros pradžią, pasidalijo mintimis apie ateities planus bei įsimintiniausias koncertų akimirkas.

– Nuo ko prasidėjo Tavo muzikinis kelias, kas įvedė į repo kultūrą? Galbūt turi autoritetą, į kurį norėjosi lygiuotis?

– Mane visada supo vyresni žmonės. Taip ir vaikystėje nutiko, jog dažnai atsidurdavau paauglių tarpe, kur tuo metu repas buvo populiarus. Nors vaikai dažniausiai linkę susižavėti tuo, ką daro vyresni, tačiau repu susižavėjau neapsakomai ir pradėjau juo intensyviai domėtis. Labai greitai atsirado noras ir pačiam bandyti kurti – taip namų sąlygomis įrašiau pirmą dainą. Na, o autoritetų visą laiką buvo, bet pirmasis, kaip ir priklauso – Eminemas. Bandydavau ir jo dainas dainuoti, nesuprasdamas žodžių, ir apsirengti kaip jis. O šiuo metu autoritetai man įvairūs žmonės – dažnai net ne muzikantai.

– Esi minėjęs, jog pirmasis kartas ant repo kovų laisvuoju stiliumi scenos buvo sulaukus septynerių, tačiau iki šiol dar įsijungi į šiuos renginius. Ar per tiek metų pastebėjai pasikeitimų organizuojant tokio tipo renginius, tarp dalyvių?

– Paskutinius keletą metų teko įsitraukti tik kaip svečiui ar teisėjui – po pergalės daugiau orientuojuosi į dainas bei koncertus. Tačiau nemažai metų teko dalyvauti ir tam atiduodu dalį savęs, todėl gana aiškiai matau pasikeitimus bei atkreipiu dėmesį į šiokias tokias detales. Paties renginio kokybė yra labai išaugusi, kalbant apie dalyvius – tai yra kiek subtiliau. Tačiau dėl vieno esu tikras: dalyviai vis dažniau ieško originalesnio priėjimo prie žodžio, originalesnio bei vietoje ir laiku pavartoto kirčio varžovui. Žinoma, būna silpnesnių, būna stipresnių metų.

– Kurti pradėjai labai anksti, dar mokykloje. Kaip reaguodavo draugai ar klasiokai į tavo užsidegimą repui?

– Tiesą sakant, kurti pradėjau dar prieš mokyklą – jau darželio auklėtojoms pasakojau, kaip planuoju savo koncertą. Kas be ko, su kiekvienais metais keitėsi požiūris bei augo profesionalumas. Aplinkoje visuomet sukosi bendraminčiai, todėl netrūko palaikymo, jo taip pat sulaukdavau ir šeimoje. Ukmergėje vieni kitus pažinojome, todėl net sulaukus populiarumo niekas manęs neišskyrė. Aišku, pasitaikydavo piktesnių žodžių, bet jie likdavo už mano nugaros.

– Dar visai neseniai, šių metų Vilniaus knygų mugėje, metei sau iššūkį – dešimties valandų repo improvizaciją. Ar planuoji dar kažką panašaus? O gal šiuo metu labiau norisi koncentruotis ties dainų kūrimu?

– Dabar pagrindiniai iššūkiai yra singlai bei albumas. Tačiau kada nors norėčiau įsirašyti dar kokį nors neįprastą rekordą – idėjų yra, bet kol kas palaikysiu jas sau.

– Įsimintiniausias koncertas: kur ir kodėl?

– Koncertų buvo daug ir įvairių, todėl sunku išsirinkti tą vienintelį. Na, neseniai turėjau koncertą Lukiškių kalėjime prieš tūkstantinę minią, tai tikrai įsimintina. Tačiau ne ką mažesnį įspūdį paliko tokie koncertai, kaip, pavyzdžiui, Pasvalyje ar Šepetoje, kai klausytojų amžiaus vidurkis – apie šešiasdešimt, o užkulisiuose papjaustyta lašinių. Taip pat šių metų repo festivalyje „Dinamitas” teko pasirodymo metu nuo scenos šokti į publiką – nepakartojama.

– Muzikinė svajonė: su kuo norėtum dirbti vardan bendro kūrinio?

– Visada esu atviras įvairiausiems bandymams, dėl to minčių daug. Visuomet svajojau ką nors sukurti su Alina Orlova, mielai daryčiau dainą su Garbanotas, taip pat su mano stiliui artimesniais Free Finga, Ade.

– Kokia Tavo mylimiausia vieta Ukmergėje, į kurią visada norisi grįžti?

– Upė Šventoji. Ne tiek svarbu, kuris krantas, nors turiu mėgstamiausių vietų, svarbiausia būti šalia jos ar joje. Gyvendamas Ukmergėje eidavau su ja pasikalbėti, net metaforiškai laikydavau ją savo motina.

Kalbėjosi

Gabija VILKAITYTĖ,

Vilniaus universiteto studentė

Nuotrauka iš P. VASILIAUSKO asmeninio archyvo