Švietimo reformos kelia nerimą ir mokytojams, ir gimnazistams

Ona ŠNIUKŠTAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

Nauji mokslo metai atnešė daug pokyčių: pasikeitė nelyginių klasių programos ir vienuoliktokai laikys tarpinius pasiekimų patikrinimus. Mokytojai ir mokiniai kritikuoja, jų nuomone, per skubiai įgyvendintą reformą.

 

Stinga ne tik mokymo priemonių, bet ir emocinio palaikymo

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna teigė, kad mokytojai ir mokiniai naujus mokslo metus pasitinka su jauduliu, tačiau stengiasi išlikti ramūs. Pagrindinės streso priežastys: nežinomybė, padidėjęs krūvis, vadovėlių trūkumas ir žemo lygio mokymai.

„Mokytojas nežino, iš kokio kiekio medžiagos bus sudėti klausimai į tarpinius patikrinimus, nes tai nėra mokslo metų pabaiga“, – apie pasikeitusios programos keliamus neaiškumus kalbėjo mokyklos direktorius. Gimnazijos vadovas minėjo, kad mokytojai su naujomis programomis susipažino tik vasaros pabaigoje. Naujos ugdymo programos pritaikymas stringa ir dėl to, kad iki šiol neįmanoma įsigyti naujų vadovėlių. Pašnekovas teigė, kad dauguma jų dar nepradėti spausdinti ir mokykloms neskiriama pakankamai lėšų jiems visiems įsigyti.

A. Girdžiūna mano, kad patyręs mokyklos kolektyvas su mokomosios medžiagos stygiumi susitvarkys, tačiau neabejoja, jog neturėdami vadovėlių mokiniai neišvengiamai patirs sunkumų. Trūksta ne tik vadovėlių, bet ir kompiuterių. Tarpiniai pasiekimų patikrinimai bus vykdomi mokyklose, nuotoliniu būdu. Gimnazija šiuo metu turi penkiasdešimt kompiuterių, tačiau lietuvių kalbos egzaminą vienu metu turės laikyti daugiau nei šimtas vienuoliktokų. Anot įstaigos vadovo, valstybė galėtų parūpinti daugiau kompiuterių ir numatyti vietą, kurioje vyks patikrinimai.

Paklaustas apie žadėtus mokytojų mokymus, direktorius pasakojo, kad juose galėjo dalyvauti tik keturi gimnazijos pedagogai. Grįžę iš mokymų mokytojai kritikavo lektorius, kurie nesuteikė informacijos apie pakeistą programą ir dėstė seną medžiagą. Pašnekovas taip pat kritikavo idėją, esą tarpiniai patikrinimai turėtų sumažinti stresą mokiniams.

„Mano ilgametė patirtis rodo, kad kiekvienas egzaminas, kiekvienas patikrinimas tiek vaikui, tiek suaugusiajam įneša streso“, – teigė A. Girdžiūna.

Anksčiau vienuoliktokai galėdavo pailsėti tarp pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir brandos egzaminų, o dabar turės nuolatos būti susikaupę, nes jų lauks patikros. Be to, mokiniams didės pamokų krūvis, ilgės ir pedagogų darbo valandos. Anot gimnazijos direktoriaus, mokytojai patenka į stresinę situaciją, o valstybė neskiria lėšų nei emocinei, nei materialinei pagalbai. Nesulaukę pagalbos, mokytojai gręžiasi į mokyklos kolektyvą ir administraciją. A. Girdžiūna pasakojo, kad stengiasi kuo dažniau bendrauti su kolektyvu ir žada padėti iškilus sunkumams. Anot direktoriaus, šiuo metu svarbu sugebėti vienas su kitu susitarti ir pagarbiai bendrauti, nes tik taip išliks gera atmosfera.

„Tikrai nesiginčiju, kad nereikėjo atnaujinti ugdymo turinio ir programų. Vienintelį, ką reikėjo padaryti, palaukti dar bent vienerius metus“, – mintimis dalijosi pašnekovas. Pedagogas teigė tikintis, kad po kelerių metų viskas suguls į savas vietas ir mokinių rezultatai bus geri.

Vienuoliktokai patiria stresą ir gyvena nežinioje

Antano Smetonos gimnazijos vienuoliktokė Smiltė pasakojo, kad pasitikdama naujus mokslo metus jautėsi dvejopai. Viena vertus, gimnazistė buvo išsiilgusi kokios nors veiklos, kita vertus, baiminosi dėl pakeistos programos.

„Mes – kaip bandomieji triušiai dėl tos atnaujintos programos“, – teigė gimnazistė. Smiltė pasakojo, kad pirmąją rugsėjo savaitę panašios nuotaikos vyravo ir tarp kitų vienuoliktokų. Mokinė paatviravo, kad jos bendraamžiai naują programą pasitiko net su ašaromis. Vienuoliktokė mano, kad tarpiniai patikrinimai krūvio nesumažins, taip pat daugės pamokų ir temų.

„Temų padaugėjo, o laiko liko tiek pat. Mes nespėdavome netgi per paprastą programą visų temų išeiti, o dabar jų dar ir padidino“, – pasidalino pašnekovė. Smiltė pasakojo, kad nuraminti bando tėvai, tačiau nežinios jausmas nepalieka.

Panašios nuomonės laikėsi ir šios gimnazijos vienuoliktokė Akvilė. Pašnekovė teigė, kad iš pradžių laukė naujų mokslo metų, bet sugrįžusi į mokyklą pajuto nerimą.

„Tikrai daug streso, kai kiek-vienoje pamokoje visi mokytojai sako, kad neaišku, kaip čia bus“, – atviravo gimnazistė.

Akvilė sukritikavo ir tarpinių patikrinimų idėją: „Jaučiasi didelis krūvis, kadangi dešimtoje klasėje laikėme PUPP, dabar vienuoliktoje klasėje ir vėl kažkokie egzaminai. Be to, niekam niekas neaišku“, – mintimis dalinosi pašnekovė.

Paklausus apie bendraamžių savijautą, gimnazistė pasakojo, kad klasiokai nesugeba nusiraminti ir panikuoja, o pati vienuoliktokė stengiasi atitraukti mintis nuo pokyčių.

„Galvoju, kad tai ateis ir praeis. Kažkaip bus, raminu save, bet dauguma mano klasiokų nesugeba to padaryti“, – teigė pašnekovė. Vienuoliktokė mano, kad programų keisti nereikėjo, kol neparašyti vadovėliai, o pakeitus programas, egzaminus nukelti į kitus metus.

Tačiau tos pačios gimnazijos vienuoliktokė Agnė į naują programą reaguoja optimistiškiau. Nors pokyčiai sukėlė daug nežinomybės, mokytojams paaiškinus apie tarpinius patikrinimus, idėja nebegąsdino.

„Iš tikrųjų tai yra gera idėja, tiktai neparuošta šiems metams“, – teigė mokinė. Agnė pasakojo, kad metų pradžioje nerimo sukėlė vadovėlių stoka. Anot gimnazistės, mokytojai prognozuoja, kad vadovėliai gali gerokai vėluoti, iki tol medžiaga yra spausdinama ant lapų. Pašnekovė pasakojo, kad bendraamžiai jaudinasi, bet pati stengiasi išlikti rami.

„Kadangi nieko pakeisti nepavyks, tai turime susitaikyti su tuo“, – apie savo nusiteikimą kalbėjo Agnė.

Abiturientai laukia brandos egzaminų

Jono Basanavičiaus gimnazijos mokinių prezidentas ir abiturientas Mangirdas prisistatydamas sakė, kad yra nusiteikęs egzaminams. Kalbėdamas apie švietimo sistemos pokyčius, dvyliktokas teigė, kad vertinti juos dar sunku, bet tų klasių, kuriose keisis ugdymo programos, mokiniai yra išsigandę.

Paklaustas, kaip pats jaučiasi prasidėjus dvyliktai klasei, mokinių prezidentas atsakė, kad tai bus laimingiausi ir linksmiausi metai, nors laukia daug iššūkių. „Linksmiausi metai, nes visiems sueina pilnametystė, kai kurie jau turi vairuotojo pažymėjimą, kai kurie jau atsakingi už save, atsiranda laisvė“, – aiškino abiturientas.

Mangirdas pasakojo, kad ne visi dvyliktokai turi daug motyvacijos mokytis.

„Jau sueina aštuoniolika, nori kažką daryti, esi atsakingas už save, bet reikės sėdėti namie ir skaityti knygas“, – apie bendraamžiams kylantį stresą svarstė pašnekovas.

Pozityvi stengiasi išlikti ir Antano Smetonos gimnazijos mokinių prezidentė dvyliktokė Beata. Kalbėdama apie rugsėjo pirmosios įspūdžius, abiturientė prisiminė, kad „buvo šiek tiek nerealu“, nes negalėjo patikėti, kad pagaliau atėjo dvylikta klasė. Beata dalinosi, kaip prieš dvyliktą klasę kiti abiturientai pasakojo apie ateityje laukiančius sunkumus.

„Nežinau, ko tikėtis, nes kol kas vadovaujuosi kitų nuomone. Bet kai pati patirsiu, galėsiu atskleisti, kokia ta dvylikta klasė bus“, – teigė mokinių prezidentė. Abiturientė paminėjo, kad vis dėlto bendraamžiai jaučiasi prasčiau negu ji, jaudinasi dėl rezultatų ir jaučia stresą. Pašnekovė pokalbį užbaigė mintimi, kad norint išlikti ramiam, reikia negalvoti apie ateitį ir išlikti dabartyje.

„Reikia būti tokiu žmogumi, kuris nuramina tuos, kurie jaudinasi dėl ateities“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo