Nebūk vienišas, junkis prie mūsų!

Jolita STANKAITIENĖ

LSB Ukmergės skyriaus pirmininkė

 

 Lietuvos samariečių bendrijos (LSB) Ukmergės skyrius, šiais metais gavęs finansavimą iš Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialios programos fondo, galėjo pasidžiaugti net dviem sveikatinimo stovyklomis „Nebūk vienišas – junkis prie mūsų“.

Šios stovyklos pirmiausia buvo orientuotos į pagyvenusius, vienišus asmenis, neįgaliuosius, žmones, atsidūrusius socialinėje atskirtyje. Juk buvimas kartu, bendravimas padeda spręsti integravimo į visuomenę, sveikatinimo tikslus.

Pirmoji stovykla vyko tradicinėje Ukmergės samariečių stovyklavietėje prie Alaušo ežero. Čia mėgavomės puikiomis mankštomis, pokalbiais apie sveikatą, gamtoje gaminome šaltibarščius, vyrukai net žuvies prigaudė, atsigaivinome maudydamiesi ežere. Su įdomumu išklausėme samarietės savanorės, Ukmergės socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės Sigitos paskaitos „Savanorių įsitraukimas į socialinių paslaugų teikimą”.

Prie stalo vyko pokalbiai apie sveikatą.

Antroji stovykla surengta rugsėjo pradžioje Bugenių viloje, kuri yra puikiame gamtos prieglobstyje. Ten radome visas sąlygas sveikatinti ir sielą, ir kūną. „Vasara baigiasi rudenį“, – sakėme juokaudami, nes tą dieną temperatūra buvo kaip karščiausią vasarą. Stovyklautojai, kurių mažiausiam nebuvo ir dvejų metukų, o vyriausiam – arti 90, buvo maloniai nustebinti puikios aplinkos. Stovyklautojams kompaniją palaikė gyvos „žaliapjovės“ – pulkas nuostabių juodgalvių avių. Kontaktas su gyvūnais sveikatai taip pat labai yra reikšmingas.

Geros nuotaikos užtaisu tapo ir draugiški pusryčiai gamtoje, valgant namuose augintų cukinijų blynus su aviečių uogiene, keptų obuolių desertą, naminį sūrį, medų… Sveikas maistas ir buvo viena iš stovyklos pokalbio temų. Ant stalo atsirado ir naminių mišrainių, pasidalijome jų gaminimo ypatumais, įvairiais receptais. Kol vyrai skaldė malkas pirčiai, moterys nutarė pasivaikščioti po miškelį. Pavalgius juk reikia judėti! Malonu buvo stebėti, kaip atvykusios su lazdelėmis, moterys jas pamiršo ir aktyviai mankštinosi. Net tie, kurie vis bandė pasakyti, kad sunkiai juda, ėmė žaisti tinklinį, laipioti kalneliais. Ir jokių sąnarių skausmų, viskas buvo pamiršta. Jėgų suteikė buvimas gryname ore, aktyvūs žaidimai, pasivaikšiojimas miške, pirtis ir vandens terapija.

Tinklinio aikštelėje pamiršo apie sąnarių skausmą.

Stovyklaujant diskutavome temomis „Kaip vienišumas veikia sveikatą“, „Streso įtaka sveikatai“, nepamiršome prisiminti ir pirmosios pagalbos teikimo miokardo infarkto bei insulto atveju.

Stovyklos tikslas ir buvo parodyti dalyviams, kad vienatvė, kai esi izoliuotas nuo socialinės aplinkos, ardo žmogaus psichiką, kad socialinė atskirtis laikoma lygiaverte kitiems žalojantiems veiksniams. Kalbėjomės apie vienišumo problemą, puikiai suvokdami, jog žmogų gali numarinti ne metai, o pasyvumas. Todėl stovyklautojams ir siūlėme užsiimti aktyvia fizine veikla. Gaila, kad ne visi kviesti atvyko į stovyklą, nepabandė pabėgti nuo vienatvės, nepakeitė namų aplinkos… O juk taip gera su bendraminčiais užmiršti kasdienybę, atrasti naujų jėgų ir idėjų, kaip prasmingiau ir sveikiau gyventi.

AUTORĖS nuotr.