Projekte numatyta suskaldyti Ukmergės savivaldybės teritoriją

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Pirmadienį, rugsėjo 11-ąją, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Seime pristatė esamos Seimo rinkimų apygardų ribų situacijos ir numatomų pokyčių kai kuriose apygardose projektą. Jis parengtas, kadangi 14 Seimo rinkimų vienmandačių apygardų šiuo metu neatitinka Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse numatyto leistino rinkėjų skaičiaus nuokrypio (10 proc.) – yra per mažos arba per didelės. Tarp septynių apygardų, kurios yra per mažos, patenka ir Deltuvos pietinė apygarda, kuri iki šiol buvo sudaryta iš Ukmergės rajono apylinkių ir Jonavos rajonui priklausančios Upninkų rinkimų apylinkės. Projekte numatyta Ukmergės rajoną suskaldyti – dalį teritorijos priskirti Deltuvos šiaurinei apygardai, likusią – Deltuvos pietinei.

Pradėdama projekto pristatymą VRK pirmininkė Lina Petronienė pažymėjo, jog Rinkimų kodekse nustatyta, kad rinkėjų skaičius Seimo rinkimuose vienoje rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tai yra galimas 10 procentų nuokrypis į mažesnę ar didesnę pusę. Šiuo metu vienos apygardos rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo beveik 30 800 iki beveik 37 600 rinkėjų.

L. Petronienė sakė, jog pagrindinė priežastis, paskatinusi peržiūrėti rinkimų apygardų ribas, vykstantys demografiniai pokyčiai.

Pasak pirmininkės, artėjant Seimo rinkimams, kurie numatomi 2024 m. spalio 13 d., reikalinga perbraižyti nemažos dalies vienmandačių rinkimų apygardų ribas, nes, 2023 m. rugsėjo 4 d. duomenimis, septynios rinkimų apygardos – Aleksoto–Vilijampolės, Garliavos, Medininkų, Nemenčinės, Naujamiesčio–Naujininkų, Naujosios Vilnios ir Mėguvos – yra per didelės, kadangi viršija Rinkimų kodekse numatytą leistiną 10 proc. punktų nuokrypio ribą nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, ir septynios rinkimų apygardos – Deltuvos pietinė, Karšuvos, Molėtų–Širvintų, Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Vilkaviškio – yra per mažos. Per didelės rinkimų apygardos beveik visos susitelkusios Vilniaus ir Kauno metropoliniuose regionuose, o dauguma per mažų – Šiaurės Rytų Lietuvoje (Utenos, Panevėžio apskrityse ir Vilniaus apskrities šiaurinėje dalyje).

2024 m. Seimo rinkimų vienmandatės rinkimų apygardos ribų projektas.

„Vienokie ar kitokie apygardų ribų pokyčiai palies 44 vienmandates rinkimų apygardas Lietuvos teritorijoje, o 26 apygardų ribos nesikeis“, – sakė VRK pirmininkė L. Petronienė.

Svarstymui teikiamas Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų projektas parengtas kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Rolandu Tuču.

Renginio metu jis išsamiai pakomentavo numatomus pakeitimus. Pasak R. Tučo, didžiausi Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų pokyčiai numatyti Šiaurės Rytų Lietuvoje ir Vilniaus metropoliniame regione. Taip pat gerokai keisis Kauno metropolinio regiono apygardų ribos. Kitur Lietuvoje apygardų ribų pakeitimai bus nedideli.

Komentuodamas situaciją Šiaurės Rytų Lietuvoje projekto autorius teigė, jog projekte numatyta suskaldyti Ukmergės savivaldybės teritoriją. Deltuvos šiaurinė apygardoje dabar trūksta tik 0,3 proc. punkto, kad ji taptų per maža. Iki šiol į šios apygardos teritoriją pateko Anykščių rajono ir dalis Panevėžio rajono rinkimų apylinkių. Nuo jos atskyrus nemažai rinkėjų turinčią Velžio (Nr. 34) rinkimų apylinkę, ji tapo dar mažesnė, tad prie jos prijungiama nemaža (šiaurinė) Ukmergės rajono dalis.

Dabar per maža Deltuvos pietinė apygarda buvo sudaryta iš Ukmergės rajono apylinkių ir Jonavos rajonui priklausančios Upninkų rinkimų apylinkės. Po rinkimų apygardų ribų reformos Upninkų rinkėjus siūloma grąžinti Jonavai, o dalis Ukmergės rajono ir miestas būtų jungiami su Širvintų rajono rinkimų apylinkėmis ir sudarytų vieną – Deltuvos pietinę apygardą.

„Manau, kad dėl šių numatomų pakeitimų Ukmergės rajono gyventojai nebus patenkinti“, – pastebėjo R. Tučas.

Vis tik Vilniaus universiteto mokslininkas R. Tučas, Seime pristatydamas vienmandačių apygardų ribų pokyčius, tvirtino, kad jie kitąmet turėtų būti mažesni nei prieš 2016 ir 2020 metų parlamento rinkimus.

Pasiūlymų dėl Seimo rinkimų apygardų ribų laukiama iki šių metų spalio 9 dienos adresu apygarduribos@vrk.lt .

VRK pirmininkės duomenimis, įgyvendinus pokyčius tik keturių rinkimų apygardų ribos visiškai atitiks savivaldybių ribas, taip yra Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos. Dar 32 apygardas sudarys dalis vienos savivaldybės teritorijos, 24 – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų apims trijų savivaldybių rinkimų apylinkes.

„Tai didelis iššūkis ir VRK, ir kandidatams, o vėliau ir Seimo nariams“, – mano L. Petronienė.

Pasak jos, Rinkimų kodeksas įpareigoja VRK vienmandates apygardas sudaryti likus septyniems mėnesiams iki rinkimų, tai yra iki kitų metų kovo mėnesio.

„Tačiau mes suprantame, kad ne tik VRK ruošiasi rinkimams, bet ir visi būsimi kampanijos dalyviai – tiek partijos, tiek kandidatai, todėl stengsimės sudaryti iki metų pabaigos, kad visiems užtektų laiko pasiruošti ir kad galėtume paskelbti išlaidų limitus apygardose ir kad nereikėtų didelių pokyčių prieš pat kampanijos pradžią“, – teigė L. Petronienė.

Lietuvoje parlamentarai renkami 71 vienmandatėje apygardoje (70 Lietuvos teritorijoje ir 1 Pasaulio lietuvių apygardoje) bei 70 – pagal partijų sąrašus, iš viso renkamas 141 Seimo narys. Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių, buvusias apygardos ribas ir administracinį teritorinį padalijimą.