Kodėl mes rūkome?

Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino.

Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.

 

Rūkyti pradeda paauglystėje

Belian teigimu, jaunimas pradeda rūkyti skatinamas smalsumo, noro eksperimentuoti, išbandyti ką nors naujo, pritapti prie bendraamžių.

„Tabako pramonės kasmet išleidžia milijardus dolerių, kad sukurtų ir parduotų reklamas, kuriose rūkymas rodomas kaip įdomus, žavingas ir saugus. Nors tabako reklama Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių yra uždrausta, tabako vartojimas vis dar rodomas vaizdo žaidimuose, internete ir televizijoje. Taip pat didžiulę įtaką daro filmai, kuriuose rodomi rūkantys žmonės. Tyrimai liudija, kad jauni žmonės, kurie filmuose mato rūkymą, dažniau pradeda rūkyti“, – kalbėjo NTAKD atstovė.

Be to, naujus iššūkius visuomenės sveikatai kelia sparčiai išpopuliarėjusios naujovės, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai: „Šie gaminiai naujus vartotojus, ypač jaunus, traukia įvairiais skoniais, išskirtiniu dizainu ir prietaisų funkcijomis. Gamintojai rinkai šiuos gaminius pristato kaip „saugesnę alternatyvą“ įprastiems tabako gaminiams ar priemonę, galinčią padėti mesti rūkyti. Tačiau būtina suprasti, kad bet koks rūkymas yra žalingas ir jokie alternatyvūs nikotino tiekimo produktai nėra patvirtinti kaip sveikesnės ar veiksmingos priemonės. Dėl to norintieji mesti rūkyti turėtų visiškai atsisakyti rūkymo, o ne ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų.

Simptomai išsivysto į mirtinas ligas

Rūkomo tabako dūmuose, be nikotino, dar yra iki 400 įvairių kitų medžiagų, tokių kaip dervos ar anglies monoksidas, kurios yra itin kenksmingos sveikatai.

„Pradėjus rūkyti iškart pajuntama daugybė šalutinių poveikių – jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai: pakilęs kraujo spaudimas, galvos skausmas ir svaigimas, nemiga, nerimas, drebulys, nuovargis, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimas, krūtinės skausmas ir spaudimas, sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, peršalimo simptomai, raumenų ir sąnarių skausmas, sutrikęs virškinimas, išsausėjusi oda ir daug kitų neigiamų reiškinių. Taip pat rūkymas silpnina uoslę ir skonio pojūtį, blogina klausą, greitina senėjimą: ilgainiui trupa dantys, pagelsta oda“, – vardijo G. Belian.

Jos teigimu, jaunam žmogui priklausomybė nuo nikotino išsivysto greičiau nei suaugusiajam – tai gali įvykti per kelias savaites, net tada, kai surūkomos vos kelios cigaretės per dieną.

„Rūkymas yra vienas iš pag-rindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Be to, ilgalaikis rūkymas gali lemti ir kitų vėžio rūšių, pavyzdžiui, gerklų, plaučių, skrandžio ar kepenų, išsivystymą, – teigė ji. – Su cigaretės dūmais į organizmą patekęs nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus, dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Ištirta, kad rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas.“

„Sveikesnių“ alternatyvų nėra

Kone pagrindiniai mitai, susiję su elektroninių cigarečių rūkymu, – neva tai nekelia pavojaus sveikatai, nesukelia priklausomybės. NTAKD atstovė pabrėžė, kad dažniausiai e-cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis dažnai neatitinka tikrojo nikotino kiekio.

Neretai tikima, kad rūkymas mažina stresą bei padeda pasijusti ramiam ir atsipalaidavusiam. Tačiau iš tiesų tabako komponentai ne atpalaiduoja, bet slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis, o dėl priklausomybės nuo nikotino ilgainiui žmogus nebegali atsipalaiduoti be cigaretės. „Susidaro užburtas ratas: streso atsiradimas ir jo įveikimas tampa priklausomu nuo rūkymo. Be to, ilgainiui nikotinas blokuoja smegenų ląstelėse esančius mediatorius ir sumažina galimybę patirti malonumą“, – minėjo G. Belian. Ji pažymėjo, kad neegzistuoja „lengvesnio“ rūkymo ir visi rūkymo būdai yra žalingi. „Lengvos“ cigaretės yra tokios pat pavojingos, kaip ir bet kokios kitos. Rūkant „lengvesnes“ cigaretes įtraukiama daugiau dūmų. Taip pat žalingas yra ir nepastovus rūkymas – surūkant nuo vienos iki keturių cigarečių per dieną jau gresia didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu ar širdies liga nei nerūkančiajam“, – aiškino NTAKD direktoriaus pavaduotoja.

Pasyvus rūkymas – per mažai įvertina grėsmė 

Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru yra vadinamas pasyviu rūkymu.

Švedijos nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, kad pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 000 nerūkančiųjų gyvybių.

Ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką, 20–30 proc. padidinti plaučių ligų riziką – sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Taip pat 40–60 proc. išauga rizika susirgti astma.

Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais.

„Geriausias būdas išvengti pasyvaus rūkymo – rūkančių asmenų visiškas metimas rūkyti. Tačiau mesti rūkyti gali būti labai sunku, ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Todėl, norint išvengti kitų asmenų pasyvaus rūkymo, svarbu stengtis nerūkyti ten, kur yra aplinkinių žmonių, ypač vaikų ir nėščiųjų, nerūkyti transporto priemonėse, nerūkyti uždarose patalpose, kavinėse“, – ragino NTAKD atstovė.

Kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis užsibrėžto tikslo link. Interneto puslapyje www.nerukysiu.lt pateikiama naudinga informacija ir patarimai, priklausomai nuo to, kuriame metimo rūkyti etape esate – iki svarstymo, pasirengimo, veiksmų, palaikymo, pokyčių įtvirtinimo ar atkryčio.

Daugiau informacijos apie rūkymą, jo žalą sveikatai ir patarimus metantiems rasite NTAKD interneto puslapyje www.nerukysiu.lt.