Savivaldybės tarybos posėdis: kas svarbiau – balandžiai ar žmonės?

Loreta EŽERSKYTĖ

Ketvirtadienį, gegužės 25-ąją vykusiame trečiajame šios kadencijos rajono Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo 24 nariai, trūko tik Valdo Kersnausko, kuris neatvyko dėl pateisinamos priežasties.

Posėdžio pradžioje, išlaikant tradiciją, pasveikintas gegužės mėnesį gimtadienį šventęs Valdas Raugalas.

Vienbalsiai patvirtinę posėdžio darbotvarkės projektą, kuriame buvo 43 klausimai, Savivaldybės tarybos nariai pradėjo darbą.

Diskusijos – dėl vieno iš Ukmergės simbolių

Net 35 į darbotvarkę įtrauktus klausimus posėdžio dalyviai patvirtino vienbalsiai, dėl sprendimų projektų Tarybos nariams nekilo jokių klausimų. Greičiausiai taip nutiko todėl, kad komitetų posėdžiuose politikai viską buvo iki galo išsiaiškinę ir išdiskutavę.

Patvirtinę pirmus dvylika sprendimų projektų Tarybos nariai „užkliuvo“ ties tryliktuoju klausimu – Dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2023 metų biudžeto patikslinimo. Sprendimo projekte buvo numatyta 12,0 tūkst. Eur skirti Ukmergės kraštotyros muziejui – turizmo paslaugų plėtros Ukmergės rajone programai įgyvendinti. Pasak aiškinamojo rašto, „siekiant įtvirtinti vieno iš Ukmergės miesto simbolių (balandžio) įvaizdį, planuojama Ukmergėje įrengti dekoratyvinių balandžių auginimo, lankymo ir edukacijų vietą – Miesto balandinę.

Siūloma Ukmergės kraštotyros muziejui skirti 12,0 tūkst. Eur Ukmergės miesto balandinės projekto įgyvendinimui – būtų įrengtas medinis namelis, balandžių voljeras bei perkama dekoratyvinių balandžių priežiūros paslauga. Miesto balandinę planuojama įrengti Ukmergės kraštotyros muziejaus Tolerancijos centro teritorijoje (Vasario 16-osios g. 11), vietoje kraštinio avarinės būklės medinio sandėlio. Namelis – balandinė būtų pastatomas kaip kilnojamas daiktas, jam įrengti pamatų nereikės.

Balandinėje būtų prižiūrimi dekoratyviniai balandžiai. Planuojama, kad balandinėje bus įkurdinta ne mažiau 10 dekoratyvinių bent 4 skirtingų veislių balandžių. Miestiečiai ir miesto svečiai galėtų jais grožėtis voljere ir apžiūrėti pro 2 mediniame namelyje įrengtus vitrininius langus. Prie balandinės galės vykti edukacijos, mažiesiems ukmergiškiams bus numatytos balandžių lesinimo valandos.“

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Audronė Augustėnienė suabejojo, ar prasminga šiam tikslui skirti biudžeto lėšas. Tarybos narės manymu, idėja Ukmergėje įkurdinti balandžių skulptūras – puiki: „Tačiau ar nebus taip, kad miesto centre įrengtame voljere apgyvendinę gyvus balandžius, kuriuos nuolat reikės prižiūrėti, lesinti, galbūt ir gydyti, patys susikursime sau problemą? Ar neatsitiks taip, kad kažkam atrodys, jog paukščiai negali būti uždaryti? Pagaliau mieste aktuali varnų problema, kurią reikia spręsti… Manau, kad balandinė neturėtų būti kuriama miesto centre“.

A. Augustėnienė siūlė kolegoms gerai pamąstyti, ar tikrai miesto centre turi būti įrengta balandinė.

Kolegei antrino ir jos partietis Kęstutis Zinkevičius. Jis siūlė nustatyti prioritetus ir kryptis, kuria linkme Ukmergėje turėtume vystyti turizmo paslaugas, bei kėlė retorinį klausimą, ar balandžių auginimo turėtų imtis savivaldybė. Galbūt tai galima patikėti privačiam verslui.

K. Zinkevičius mano, jog rajono savivaldybei kur kas svarbiau nei balandžiai turėtų būti čia gyvenantys ir dirbantys žmonės. Pasak Tarybos nario, norime į Ukmergę kviesti turistus, o savo žmones užmirštame: „Jakutiškių kaime esanti biblioteka bei šalia esantis daugiabutis namas jau aštuonis mėnesius neturi vandens. Bibliotekininkė kas rytą į darbą iš namų vežasi talpas su vandeniu, kad galėtų nusiplauti rankas, naudotis tualetu… Šią problemą turėtų spręsti savivaldybė, nes pastatai stovi ant valstybinės žemės…“

Meras Darius Varnas priminė, jog šįkart svarstomas klausimas ne apie vandenį, o apie balandinės įrengimą, ir kvietė pritarti šiai idėjai.

Į diskusiją įsijungęs rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas teigė, jog idėją apie balandžių įkurdinimą mieste ukmergiškiai išsakė bene prieš penkerius metus. Per tą laiką ji buvo subrandinta ir dabar ketinama ją įgyvendinti. Pasak V. Kalino, balandinė atsiras „pačioje baisiausioje Ukmergės vietoje“, kur dabar stovi sukrypęs sandėliukas.

„Turime Ukmergės simbolį balandžius, vieninteliai Lietuvoje turėsime balandinę, galbūt netrukus savo svečius vaišinsime balandėliais, gal kviesime visus švęsti Balandines…“ – su užsidegimu kalbėjo vedėjas.

V. Kalinas teigė, kad Ukmergė turės savo balandininką, o dekoratyviniais paukščiais galės grožėtis, juos palesinti ukmergiškiai ir svečiai.

Nors ir buvo abejojančių dėl balandinės įrengimo, 21 Tarybos narys pritarė sprendimo projektui, trys balsuodami susilaikė.

Bus renkami į VVG valdybą

Posėdyje nuspręsta paskirti viešojo administravimo institucijas atstovaujančius asmenis būti renkamiems į visuomeninės organizacijos „Ukmergės rajono vietos veiklos grupė“ kolegialų valdymo organą (valdybą) ir atstovauti viešajam interesui: Renatą Kolką, rajono savivaldybės administracijos Pabaisko seniūnijos seniūną; Redą Liubomirskienę, rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus vyriausiąją specialistę; Klavdiją Stepanovą, Ukmergės meno mokyklos direktorę.

Pasak aiškinamojo rašto, Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad kaimo vietovių VVG sudaromi kolegialūs valdymo organai, susidedantys iš ne mažiau kaip 11 narių, atstovaujančių skirtingoms interesų grupėms. Kolegialaus valdymo organo sudėtyje ir sprendimų priėmimo metu nei viena interesų grupė negali turėti 50 ir daugiau procentų balsų. Taisyklių 12.4.3 papunktis numato, kad iki 20 proc. kolegialaus valdymo organo (valdybos) narių sudaro viešojo administravimo institucijas ar įstaigas atstovaujantys asmenys (vietos valdžios atstovai), mero ar tarybos paskirti būti rinkamais į kolegialaus valdymo organą. Savivaldybės įsteigti savarankiški juridiniai asmenys kolegialiame VVG valdymo organe gali atstovauti viešajam interesui, kai juos paskiria savivaldybės meras arba taryba.

Ukmergės rajono VVG kolegialų valdymo organą (valdybą) sudaro 17 narių, renkamų visuotiniame narių susirinkime. Atsižvelgiant į tai, vietos valdžiai Ukmergės rajono VVG valdyboje turi atstovauti 3 nariai. Taisyklių 15.3.1 papunktyje numatyta, kad ne rečiau kaip kas 3 metus turi pasikeisti mažiausiai 1/3 narių, tačiau ne mažiau kaip po vieną iš kiekvieno – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios – sektoriaus atstovą.

Patvirtintas mero rezervo sudarymo ir naudojimo tvarkos aprašas

Posėdyje vienbalsiai nuspręsta patvirtinti Ukmergės rajono savivaldybės mero rezervo sudarymo ir naudojimo tvarkos aprašą. Taip pat Taryba pripažino netekusiu galios Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 7-76 ,,Dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo sudarymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.             

Naujasis aprašas numato, kad rezervas turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). Mero rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų rezervo dydį kasmet nustato rajono Savivaldybės taryba, tvirtindama arba tikslindama einamųjų metų savivaldybės biudžetą.

Rezervo lėšos skiriamos rajono savivaldybės mero potvarkiu ir naudojamos: ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti; gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti; dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. Rezervo lėšos skiriamos tais atvejais, jeigu nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nebuvo apdraustas ir nėra gauta draudimo išmoka.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, norėdami gauti lėšų iš Rezervo, merui teikia motyvuotą prašymą su pagrįstais skaičiavimais (sąmatomis) ir (arba) išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijomis. Kartu su prašymu pateikiami nuosavybės ar kitą valdymo teisę patvirtinantys dokumentai. Mero pavedimu prašymus pagal prašymo pobūdį nagrinėja atitinkami savivaldybės administracijos padaliniai ar specialistai. Paskelbus ekstremaliąją situaciją, ekstremalųjį įvykį ar nepaprastąją padėtį, ištikus gaisrui ar stichinei nelaimei, mero potvarkiu gali būti sudaroma komisija materialiniams nuostoliams įvertinti.

Skiriant lėšų iš Rezervo gaisro atveju, atsižvelgiama į objekto paskirtį ir patirtus materialinius nuostolius: nukentėjus gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyvinio sodo namui ar sodybai), jeigu šios patalpos deklaruotos kaip bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenamoji vieta ir jie neturi kito jiems nuosavybės teise priklausančio būsto, būsto dalies – iki 60 BSI (bazinių socialinių išmokų) dydžio; nukentėjus ūkiniam pastatui (tvartui, kluonui, malkinei, vasaros virtuvei, kiemo rūsiui ar kt.) – iki 30 BSI (bazinių socialinių išmokų) dydžio.

Paskyrė komitetų pirmininkus ir jų pavaduotojus

Rajono savivaldybės taryba nusprendė skirti rajono Savivaldybės tarybos Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto pirmininku V. Raugalą, pirmininko pavaduotoju – V. Kersnauską; Kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininku – Vidmantą Krikštaponį, pirmininko pavaduotoju – Algirdą Kopūstą;  Savivaldybės ūkio komiteto pirmininku  – Arnoldą Vilčinską, pirmininko pavaduotoju – Kazį Grybauską; Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku – Justą Šakalį, pirmininko pavaduotoja – Irmą Vaitaitienę; Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininke – Indrę Kižienę, pirmininko pavaduotoju – Arvydą Pėšiną.

Sudarė Kontrolės komitetą ir Etikos komisiją

Sudarytas rajono Savivaldybės tarybos kontrolės komitetas 2023–2027 m. savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui: Arūnas Dudėnas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos deleguotas atstovas; Jolanta Keburienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos deleguota atstovė; V. Krikštaponis, Darbo partijos frakcijos deleguotas atstovas; Romas Pivoras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos deleguotas atstovas; K. Zinkevičius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos deleguotas atstovas (komiteto pirmininkas). Nuspręsta skirti J. Keburienę Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoja.

Taip pat Taryba 2023–2027 m. savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudarė Etikos komisiją: A. Augustėnienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos deleguota atstovė (komisijos pirmininkė); Rolandas Janickas, Darbo partijos frakcijos deleguotas atstovas; I. Kižienė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos deleguota atstovė; D. Užkurėlytė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos deleguota atstovė; I. Vaitaitienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos deleguota atstovė; A. Vilčinskas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos deleguotas atstovas.

Kitas rajono Savivaldybės tarybos posėdis įvyks birželio 29 dieną.

Dainiaus VYTO nuotraukos