(Ne)atrasta Felicija Bortkevičienė: vienos ryškiausių tarpukario Lietuvos moterų gyvenimo istorija

Dr. Sigita ASTIKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros ir fondų valdymo skyriaus vedėja

 

Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas Felicijos Bortkevičienės 150 metų gimimo jubiliejų, 2023-iuosius metus yra paskelbęs Felicijos Bortkevičienės metais. F. Bortkevičienė – viena iš lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, Steigiamojo Seimo narė, knygnešė, leidėja, aktyvi visuomenininkė, daug prisidėjusi kovojant už lygias moterų teises, visų visuomenės narių lygybę Lietuvoje.

F. Bortkevičienė.

Šiandien jau nieko nebestebina aktyvios moterys versle, politikoje, visuomeniniame gyvenime, tačiau vos prieš gerą šimtmetį tai nebuvo visuomenėje įprastos kasdienybės dalis. Ši ryški tarpukario Lietuvos asmenybė yra labai svarbi ir mums, ukmergiškiams, nes ji savo ženklų pėdsaką yra palikusi ir Ukmergės krašte, kur jaunystėje gyveno su savo tėvais, padėjo tėvui darbuotis Ukmergės banke.

F. Bortkevičienė (Povickaitė) gimė 1873 metų rugsėjo 1 d. Panevėžio apskrityje, Linkaučių dvare, katalikų bajorų Juozo ir Antaninos Onos Povickių šeimoje. Po Felicijos gimimo tėvai apsigyveno Ukmergės apskrityje, kur J. Povickis nuomojosi grafui Kosakovskui priklausiusį Antakalnio dvarą. Čia gimė ir Felicijos sesuo Juzefa bei brolis Jonas. J. Povickis Ukmergėje buvo įsidarbinęs anstoliu, vėliau dirbo Ukmergės banke. Tėvų namuose lankydavosi 1863 metų sukilimo dalyviai, buvo saugoma nemažai įvairių, sukilimą menančių, daiktų. Suaugusieji diskutuodavo tarpusavyje, o jų kalbų paslapčia klausydavosi ir Felicija. Povickių namuose vyravo gana liberali pasaulėžiūra, todėl čia dažnai lankydavosi kaimynai, karininkai, kurie kritikuodavo caro valdžią.

Felicija mokėsi Kauno ir Vilniaus gimnazijose, vienerius metus studijavo Varšuvoje, Moravskos slaptuose privačiuose moterų kursuose. Tačiau kai policija susekė ir uždarė šiuos kursus, teko grįžti į Ukmergę ir apsigyventi pas tėvus. Neilgai trukus tėvas susirgo, todėl Felicija padėjo jam dirbti Ukmergės banke. Šios žinios jai labai pasitarnavo ateityje, kai teko dalyvauti įvairių visuomeninių organizacijų veikloje.

F. Povickaitė 1899 metais ištekėjo už Jono Bortkevičiaus ir šiuo žingsniu užsitraukė savo giminės nemalonę, mat Povickių giminė buvo bajoriška, o Felicijos išrinktasis – jos tėvų ekonomo sūnus. Po vedybų Bortkevičiai apsigyveno Vilniuje, kur aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą.

Tuo laikotarpiu F. Bortkevičienė priklausė slaptam „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ būreliui, aktyviai dalyvavo renginiuose lietuvybei Vilniuje skleisti. Moteris buvo itin iniciatyvi tose organizacijose, kurios rėmė, šelpė silpnesniuosius, rūpinosi nepasiturinčių studentų, kalinių rėmimu. 1904–1914 metais organizavo „Kankinių kasos“ veiklą, 1915–1918 m. buvo „Lietuvių globos“ organizacijos pirmininkė. Šiuo laikotarpiu F. Bortkevičienė ypatingai daug nuveikė Mažosios Lietuvos lietuvių, ištremtų į Rusiją, labui. Ji pati apvažiavo, šelpė ir organizavo daugumą tremtinių kolonijų Pavolgyje ir Pauralėje.

F. Bortkevičienės ranka užrašytas sveikinimas su Naujaisiais metais, siųstas į Panevėžį.

Nuo 1919 metų F. Bortkevičienė gyveno Kaune, kur su bendraminčiais įkūrė knygų ir laikraščių leidimo bendrovę „Varpas“, buvo aktyvi Lietuvių moterų globos draugijos narė. 1920-aisiais išrinkta į Steigiamąjį seimą. 1926 m. Seime iškelta kandidate į Lietuvos Respublikos Prezidentus.

Per vokiečių okupaciją padėjo gestapo suimtiesiems, o po 1944 metų stengėsi padėti žmonėms išvengti sovietinės okupacinės valdžios represijų. Pašlijus sveikatai 1945 m. F. Bortkevičienė mirė, buvo palaidota Troškūnų kapinėse, Anykščių rajone, šalia sesers.

Pažymint Felicijos Bortkevičienės metus, bibliotekoje buvo sumanyta mūsų krašto bendruomenei pristatyti šią žymią asmenybę. Susisiekėme su jau ne vienerius metus Felicijos gyvenimo istorija besidominčiomis Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausiąja fondų saugotoja Jūrate Gaideliene bei Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubiene. Taip pat pradėta ieškoti informacijos ir domėtis, kur buvo tas Antakalnio dvarelis, kuriame gyveno Felicijos šeima, kur tuo metu buvo įsikūręs ir ne viename šaltinyje paminėtas Ukmergės komercinis bankas. Deja, pagrįstos dokumentais informacijos rasti nepavyko.

Renginio akimirka.

Neilgai trukus įvyko ir renginys, kuriame bibliotekoje apsilankiusios panevėžietės skaitė savo pranešimus „Kultūros, visuomenės ir politikos veikėjos XIX a. pab.–XX a. pirmoje pusėje: Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė“ bei „Felicijos Bortkevičienės gimimo vietos paslaptys, ieškojimai ir atradimai“. Klausantis pristatymo ir bendraujant kilo mintis, kodėl gi F. Bortkevičienės atminimas negalėtų būti pažymėtas ir Ukmergėje, kur ji praleido savo jaunystę, kur formavosi jos pasaulėžiūra, požiūris, vertybės. F. Bortkevičienės pavardė įrašyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus Knygnešių sienelėje, už reikšmingus darbus puoselėjant lietuvių kalbą, lituanistinius tyrinėjimus teikiama kasmetinė Felicijos Bortkevičienės vardo premija, 2014 metais F. Bortkevičienės vardu pavadinta viena Vilniaus gatvių.

Geriau susipažinus su F. Bortkevičienės gyvenimo istorija, nuopelnais ir svariu indėliu lietuvių tautos kultūrai, atsiveria dar neatrastas tyrinėjimų laukas – išsiaiškinti daugiau šios moters gyvenimo detalių, susijusių su Ukmergės kraštu, inicijuoti ir kitas veiklas, kad mūsų krašto bend-ruomenė daugiau sužinotų apie šią svarbią istorinę asmenybę.

Vitos JASIONYTĖS-DAGIENĖS ir Panevėžio kraštotyros muziejaus fonduose saugomos nuotraukos

Mus remia: