Kokie galimi proktologiniai tyrimai?

Tikrai nedaugelis mūsų sąžiningai kiekvienais metais atlieka visus būtinus bei prevencinius tyrimus, kad būtų išvengta ligų. Rūpinimasis sveikata yra aktualus visiems ir tai turi būti mums įprastas ritmas. Taip jau dažnai nutinka, kad tik ištikus bėdai ar nelaimei imame labiau rūpintis sveikata ir mylėti savo kūną. Tad ramiai pagalvokite dabar ir Jūs, kada paskutinį kartą buvote atlikti tyrimus. Nereikia kalbėti apie tuos visiems suprantamus ir tikrai gana dažnai atliekamus kraujo tyrimus, kurie tikrai gali nemažai pasakyti apie mūsų savijautą bei būklę.

Pas proktologą kreipiamasi dažniausiai jau turint tam tikrų bėdų. Profilaktiniai patikrinimai čia nėra dažni. Taigi dažniausiai yra siūlomi šie trys populiariausi:

Rektoskopija. Šis tyrimas leidžia diagnozuoti tiesiosios žarnos pažeidimus dėl galimų ligų arba spindulinio gydymo. Taip pat jo metu galima diagnozuoti tiesiosios žarnos vėžį. Gera žinia nerimaujantiems dėl procedūros, kad ji nėra skausminga, bet tiesiog pacientui yra nemaloni, kadangi jos metu proktologas specialiu aparatu, kuris vadinasi endoskopas, apžiūri paciento išeinamąją angą, tiesiąją žarną ir dar dalį riestinės žarnos. Rektoskopijos tyrimo eigoje dar gali būti paimamas audinio mėginėlis histologiniam tyrimui bei pašalinami polipai.

Būkite ramūs, nes šie proktologiniai tyrimai yra atliekami taikant vietinę nejautrą. Digitalinio tyrimo metu galima pastebėti pakitimus prostatoje, gydytojas pirštu apčiuopia prostatą per tiesiąją žarną ir įvertina jos pakitimus. Tuo tarpu jeigu norima užtikrinti maksimalų diagnozės tikslumą, tuomet į pagalbą gali ateiti anoskopija, kuri yra atliekama su anoskopu (tuščiaviduris apie 2 cm skersmens vamzdelis) ištiriant išeinamosios angos kanalą.

Rektoskopiją atlikti rekomenduojama tiems pacientams, kurie aptinka kraują arba gleives išmatose, juos vargina vidurių užkietėjimas arba priešingai – viduriavimas,  dar pacientai gali jausti skausmą tuštinantis ar niežulį išangėje,  galbūt patiria skausmą pilvo apačioje,  jiems staiga krenta svoris arba yra nustatyta mažakraujystė (anemija).

Anoskopija – tai dar vienas protologinis tyrimas. Jo metu yra naudojamas anoskopas, kad būtų ištirtas išeinamosios angos kanalas, t.y. paskutinieji 2-5 žarnyno centimetrai. Šis tyrimas gali padėti laiku nustatyti hemorojų, išeinamosios angos kanalo įplėšą, uždegimus, fistulę arba abscesus. Tokie proktologiniai tyrimai dar dažnai yra pavadinami ir išangės tyrimais.

Norint kolonoskopu ištirti storąją žarna yra atliekama kolonoskopija. Jos metu gydytojui pastebėjus patologinių pakitimų storajame žarnyne (uždegimą, polipą, naviką ir pan.), bus atliekama biopsija ar mikroskopinis medžiagos ištyrimas. Kolonoskopija dar gali būti taikoma norint atlikti ir storosios žarnos vėžio diagnostiką. Pacientai dėl šios procedūros atlikimo nerimauti neturėtų, nes gydytojas pritaikys intraveninę nejautrą, dėl to pacientas skausmo nejaus.

Taigi šie aprašomi tyrimai tikrai nėra atliekami be jokio pirminio pokalbio ar gydytojo konsultacijos. Specialistas, išgirdęs Jūsų nuogąstavimus dėl tam tikrų neraminančių pojūčių organizme, paskirs reikiamus tyrimus ir atliks viską profesionaliai, kad tik Jums padėtų išgyti.

Reklama