Vaikams – apie pagarbą duonai ir jos vertę

Marija ŠAPAUSKIENĖ

Pedagogų klubo „Dar ne ruduo“ pirmininkė

 

Šį pavasarį pedagogų klubas „Dar ne ruduo“ su Užupio pagrindine mokykla pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią organizuojama bendra pažintinė ugdomoji veikla. Vykdant projektą „Sociokultūriniai ryšiai įvairaus amžiaus grupėse“, su šios mokyklos trečių klasių mokiniais jau surengta etnokultūrinė popietė „Ko verkė duonelė“. Šio renginio tikslas – supažindinti mokinius su lietuvių papročiais, ilgu ir sunkiu žemdirbių darbu auginant duoną, skiepyti jai meilę ir pagarbą.

Mokyklos aktų salėje susirinko 3A ir 3B klasių mokiniai bei jų mokytojos. Čia jų laukė „Dar ne ruduo“ klubo moterys, vilkinčios tautinius drabužius. Šių eilučių autorė popietę pradėjo pasakojimu „Ko verkė duonelė“ . Klubo narė Laima vaikus supažindino su tautinių drabužių ypatumais įvairiuose Lietuvos regionuose, papasakojo, kada jais žmonės puošėsi. Moterų ansamblis su vadove Audrone atliko kelias liaudies dainas apie duoną. Klubo narė Onutė pasekė pasaką „Kaip vilkas duoną augino“, o Janina, dalindamasi vaikystės prisiminimais, kalbėjo apie duonos kepimo ritualus. Vaikai sužinojo, jog iš krosnies ištrauktą duonelę lietuviai visada ant stalo dėdavo pluta į apačią – taip, kaip ji kepė, kad duonutės nevalia mėtyti, nes pagal lietuvių papročius tuomet ji pasitrauks iš jos negerbiančių namų…

Iš buvusių pedagogų pasakojimų mokiniai sužinojo, koks ilgas ir sunkus duonos kelias iki mūsų stalo. Popietės metu minėme mįsles, sakėme patarles. Bendravimas su mokiniais buvo šiltas ir prasmingas. Iš šio susitikimo jie išsinešė naujų žinių apie duoną ir ką ji reiškia kiekvieno gyvenime. Susitikimą baigėme smagiu žaidimu. O renginį vainikavo atvykusių močiučių vaišės – vaikai skanavo Ukmergės duonos kepyklos duonutes.

Pedagogų klubo „Dar ne ruduo“ nariai dėkoja Užupio pagrindinės mokyklos direktorei Miglei Kavaliauskei ir trečių klasių mokytojoms bei jų nuostabiems mokiniams už bendradarbiavimą vykdant projektą.