Ukmergės Miesto Galva Stanislovas Kazimieras Kosakovskis ir pastato miesto administracijai statybos (2)

Raimondas RAMANAUSKAS

Nusprendė statyti „miesto namą“

Dėl savo dažno važinėjimo į Varšuvą S. K. Kosakovskis nuo kasdieninio darbo savivaldybėje laikėsi atokiau, dažnai pavesdamas jį atlikti savo pavaduotojui, patyrusiam administratoriui Anuprui Petelčicui. Pavyzdžiui, iš aštuonių 1879 m. vykusių Miesto Dūmos posėdžių jis pirmininkavo tik dvejiems. Vėliau posėdžiuose jis dalyvaudavo dažniau – 1882 m. iš dešimties Dūmos posėdžių S. K. Kosakovskis vadovavo keturiems.

Be eilinių, įprastų (mokesčių paskirstymas miesto gyventojams, gatvių grindimo, apšvietimo ir pan.) klausimų jam pirmininkaujant svarstytas ir ypač svarbus miesto savivaldai klausimas – pastato, skirto miesto savivaldybės administracijai patalpinti, statyba. Iki tol Ukmergės miesto valdžia ir prie jos veikiantis Našlaičių teismas patalpas nuomodavosi. Paskutinė nuomos sutartis, galiojusi nuo 1879 m rugsėjo 29 d. iki 1883 m. rugsėjo 29 d., buvo sudaryta su Kliačkos įpėdiniais, mokant po 300 rublių nuompinigių per metus.

1882 m. liepos 12 d. Ukmergės miesto valdyboje, pirmininkaujant S. K. Kosakovskiui, svarstytas siūlymas, kad miesto valdžią „[…] galima būtų patalpinti miesto centre, priešais paradinę aikštę, miesto name, pristačius prie jo penkių sieksnių [apie 10,65 m] ilgio ir pločio mūrinį fligelį […]“. Minėtasis „miesto namas“, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sena karinė hauptvachta (areštinė), vienaukštis 6 sieksnių (apie 12,78 m) ilgio pastatas, statytas 1820 m. Nuo XIX a. 8 deš. pradžios ten kurį laiką veikė 28 artilerijos brigados 4 baterijos dirbtuvės, o vėliau, po 1877 m. miesto gaisro, pastatas buvo perduotas miestui. Taip pat vienaukštį 5 sieksnių (apie 10,65 m) ilgio pastatą numatyta pristatyti buvusios hauptvachtos kairėje pusėje, šalia statant ir medinę daržinę kurui. Kadangi šalia hauptvachtos laisvos miesto žemės nebuvo, siūlyta kreiptis į kaimyninių sklypų savininkus dėl žemės perleidimo miestui. Miesto valdyba pavedė matininkui-taksatoriui Kliorinui parengti būsimo pastato projektą ir sąmatą, sumokant jam už darbą 15 sidabro rublių. Juos parengus paaiškėjo, kad statybos darbai gali kainuoti 2038 rub. 50 kap., tad Valdyba nutarė projektą ir sąmatą perduoti svarstyti Miesto Dūmai.

S. K. Kosakovskis ant žirgo. Šalia stovi tarnas Dudas. 1895 m.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka

1882 m. liepos 14 d. vykusiame Dūmos posėdyje nutarta „[…] leisti Miesto Valdybai statyti pastatą pagal pateiktą planą ūkine tvarka iš miesto lėšų […]“. Statybų eigą turėjo stebėti keturi Dūmos nariai, vadovaujami Miesto Galvos. Nutarta ateityje sušaukti specialų Dūmos posėdį dėl atlyginimo kaimyninių sklypų savininkams už miesto naudai nusavinamus jų sklypus. Taip pat nuspręsta „[…] statybą pradėti nedelsiant, taip apskaičiavus laiką, kad pastato sienos ir stogas būtų užbaigti iki rudens […]“. Statybos metu dešimt Miesto Dūmos narių pateikė Miesto Valdybai pareiškimą, svarstytą rugsėjo 1 d. pirmininkaujant S. K. Kosakovskiui. Tuo metu priestato sienos jau buvo užbaigtos ir pareiškimo autoriai siūlė „[…] be statomo priestato padaryti dar ir antrą aukštą, tiek senajame pastate, tiek ir naujajame priestate […]“ bei šio pasiūlymo svarstymui sušaukti skubų Dūmos posėdį. 1882 m. rugsėjo 6 d. įvykusiame Dūmos posėdyje, pirmininkaujant S. K. Kosakovskiui, apsvarsčius antro aukšto statybos reikalus „[…] miesto name, skirtame patalpinti Miesto Dūmai, Miesto Valdybai ir Našlaičių teismui […]“ nutarta „[…] leisti Miesto Valdybai minėtame name pastatyti antrą aukštą ūkiniu būdu […]“.

Administracinio miesto pastato statybai teikė didelį dėmesį

Jau minėta, kad laisvos žemės savivaldybės priestato statyboms miestas neturėjo, tad iš kaimyninių su buvusiąja hauptvachta sklypų savininkų, miestiečių žydų A. Braudės ir B. Jankelzono, miesto naudai buvo nusavinti sklypai: iš A. Braudės 37 kv. sieksnių (apie 167,8 kv. m), o iš B. Jankelzono – 33 kv. sieksnių (apie 149,7 kv. m) dydžio. 1882 m. spalio 29 d. Miesto Valdyboje, pirmininkaujant S. K. Kosakovskiui, svarstytas klausimas dėl kompensacijų sklypų savininkams. Nutarta sušaukti Miesto Dūmos posėdį ir jame siūlyti sumokėti A. Braudei po 3 sidabro rublius už kiekvieną kv. sieksnį, o B. Jankelzonui suteikti tokio pat dydžio sklypą jo pageidaujamoje vietoje netoli tilto per Šventąją, kairėje Vilniaus g. pusėje. Posėdis turėjo vykti lapkričio 8 dieną, tačiau, nesusirinkus reikiamam Dūmos narių skaičiui jį teko atidėti lapkričio 17 dienai.

S. K. Kosakovskis nedelsiant išsiutinėjo Dūmos nariams rašytinius kvietimus, perspėdamas juos, jog Dūmos sprendimas šiuo klausimu bus priimtas nepaisant posėdžio kvorumo reikalavimų, be to, kvietimus pasirašė ne taip, kaip įprasta – „Miesto Galva Grafas Kosakovskis“, bet paminėdamas ir savo Imperatoriškųjų rūmų rūmininko titulą – „Miesto Galva Imperatoriškųjų Rūmų Kamerheris Grafas Kosakovskis“, kas rodo, jog šio administracinio miesto pastato statybai jis teikė didelį dėmesį, skubino ją, nevengdamas ir tam tikro moralinio spaudimo kitiems Miesto Dūmos nariams.

Ir nors lapkričio 17 d. posėdyje S. K. Kosakovskis nedalyvavo, jam pirmininkavo A. Petelčicas, vis tik grafo rūpesčiai davė vaisių – Miesto Dūma patvirtino šiuos Valdybos siūlymus, tuo priimdama galutinius sprendimus dėl miesto savivaldos administravimo reikalams tarnausiančio pastato struktūros ir dydžio.

Kitais metais pastato statybos darbai buvo baigti. Rausvų plytų mūro sienomis, santūriai papildytomis nišomis, karnizais, langų ir durų puošybos elementais, raitytu frontonu centrinėje dalyje, pastatas gražiai įsijungė į centrinės miesto aikštės urbanistinę struktūrą. Iki pat jo kardinalaus perstatymo XX a. 8 deš., pristatant trečiąjį aukštą ir suteikiant jam sovietinio funkcionalizmo architektūrinio stiliaus statinio išvaizdą, pastato frontone, buvo įmūryti ir skaičiai „1883“, žymintys pastato pastatymo datą.

Naujasis pastatas buvo išnuomotas

1883 metais baigėsi ir S. K. Kosakovskio, kaip Ukmergės Miesto Galvos kadencija, naujuose rinkimuose jis buvo vėl išrinktas Miesto Dūmos nariu, tačiau į Miesto Galvos pareigas jau nebepretendavo, joms buvo išrinktas buvęs jo pavaduotojas A. Petelčicas, kuris Ukmergės Miesto Galvos pareigas ėjo net tris kadencijas iki pat 1895 metų.

Naujajame administraciniame pastate Ukmergės Miesto Dūma posėdžiavo neilgai – jos nariai nusprendė, kad miestui vis tik pelningiau būtų nuomoti jį įvairioms kitoms, apskrities ir gubernijos pavaldumo valdžios įstaigoms, o Miesto Dūmai patalpas ir toliau nuomotis pas privačius asmenis, taip miestui per metus „uždirbant“ po kelis šimtus rublių.

Prisimenant pirminę minimo administracinio pastato statybos sąmatą ir žinant, kad net prieš Pirmąjį pasaulinį karą Miesto Dūma vis dar buvo įsikūrusi privačiose patalpose Rygos (dab. Gedimino) gatvėje, tenka tik pasidžiaugti Miesto Dūmos narių taupumu ir didesniu dėmesiui miesto reikmėms bei pajamoms, nei savo veiklos patogumui, kas iš esmės leido miesto administracinėms reikmėms skirtam pastatui „atsirasti“ veik nenaudojant miesto lėšų, kas visada gali būti sektinas pavyzdys…

Mus remia: